Šimtus metų Lietuviai su Žemaičiais kovojo prieš kryžiuočius tam, kad šiandien būtų atstatomos jų pilys? Pasirodo, kad mankurtais pavirtę politikai yra visiškai susipykę su logika
Klaipėdos pilis arba Mėmelburgas (vok. Memelburg) – pilis Klaipėdoje, pirmą kartą minima 1252 m. liepos 29 d. dokumente, kuriame Livonijos ordino didysis magistras Eberhardas fon Zeinė ir Kuršo vyskupas Heinrichas sutaria dėl pilies statybos tarp Nemuno ir Dangės. Tais pačiais metais prie Dangės žiočių pastatyta medinė pilis. Vėliau daug kartų perstatyta, kol XIX a., praradusi savo strateginę reikšmę, buvo nugriauta.
Pilį puldinėjo žemaičiai, retsykiais – skalviai su sembais: 1307 m., 1323 m. (Klaipėdos mūšis), 1360 m., 1379 m. (abu kartus pilis sudeginta). Po 1360 m. pilis perstatyta, turėjo 4 bokštus, viename jų 1438 m. įrengtas kalėjimas. 1393 m. buvo pastatytas gynybinis bokštas, tačiau tais pačiais metais sugriautas per lietuvių antpuolį. Pilis pulta ir 1402 m. bei 1409m. Kartais žemaičiams talkino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kariuomenė. Po Ordino pralaimėjimo Žalgirio mūšyje 1410 m., pilis išlaikė savo strateginę reikšmę, nes Lietuva negalėjo sutarti dėl to, kur turi eiti siena tarp Lietuvos ir Ordino ir Klaipėdą abi šalys laikė savo nuosavybe.
Statys bokštą
Bokšte numatyta įrengti laikiną apžvalgos aikštelę, laiptus ir liftą, atsiras mūrinės sienos.
Uostamiestyje ruošiamasi pilies bokšto atkūrimo darbams, praneša Klaipėdos savivaldybės spaudos tarnyba. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pasirašė sutartį su UAB “Uostamiesčio projektas” dėl Klaipėdos pilies didžiojo bokšto atkūrimo techninio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų.
Pagal sutartį per metus turi būti parengti topografinių (geodezinių) tyrinėjimų dokumentai, atlikti geologiniai, archeologiniai, istoriniai, architektūros ir konstrukciniai tyrimai bei parengtas techninis projektas ir gautas statybą leidžiantis dokumentas.
Projekto vykdymo priežiūra bus vykdoma nuo statybos darbų pradžios iki statybos užbaigimą patvirtinančio dokumento gavimo. Pasak Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, miesto bendruomenė vienbalsiai pasisako už bokšto atstatymą.
“Atsižvelgdami į projekto svarbą tiek miestui, tiek jo bendruomenei, dar 2018 metų pabaigoje vykdėme gyventojų apklausą, kurioje sudalyvavo apie 1800 žmonių. Net 91 proc. pasisakė už bokšto atstatymą. Jau atkurtos piliavietės rytinė ir šiaurinė kurtinos, bokštas būtų pirmasis vizualiai patrauklus pilies akcentas. Numatyta 47 metrų aukščio didįjį bokštą atkurti dviem etapais”, — pasakojo Zulcas. Pirmuoju etapu bus atkurtas bokšto siluetas, formos ir tūris projektuojant plienines konstrukcijas laikantį karkasą, kuris atkartos pilies bokšto kontūrus.
Bokšte numatyta įrengti laikiną apžvalgos aikštelę, laiptus ir liftą. Antruoju etapu atsiras mūrinės sienos — bus atkuriamas istorinis eksterjeras, remiantis archeologiniais, istoriniais, architektūriniais, konstrukciniais tyrimais, naudojant šiuolaikiškas medžiagas ir gaminius. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos kolegija pritarė bokšto atkūrimo variantui su dviem etapais. Kolegijos siūlymu buvo nuspręsta I ir II etapus sujungti ir juos įgyvendinti vienu metu.
Kada Klaipėdos valdžia žada statyti paminklą Adolfui Hitleriui?
BV inf.
Ateis laikas ir Leninas prieš stotį vėl stovės. 🙂
Pilies atstatymas BUTINAS. Tai primins musu kovas su lietuviskais isdavikais ir nieksais.
O kas čia nesuprantamo? Pagonys irgi kovojo su kryžiuočių ordinu ir ką? Lietuva apstatyta bažnyčiomis. Biblija lygiavertė Konstitucijai. Dabar tokia strategija – į priekį eiti atbulomis. Valdžiai nepatinkančius paminklus iš širdžių ir nuo pjedestalų – lauk. Kryžiaus žygius ir inkvizicijos laužus primenantį laikotarpį – atgal į kiekvieną lietuvį.
Kryžiuočiai išnaikinti amžiams. Merkeliniai savus sumaišė su afrikiečiais ir…demografiniai skaičiai įdomūs.