Lietuvos žiniasklaidos erdvėje jau kurį laiką stebimas fenomenas, keliantis pagrįstą visuomenės šiurpą ir pasišlykštėjimą. Didžiausias šalies naujienų portalas „Delfi“ tapo nebe informacijos sklaidos priemone, o tikru ištvirkavimo ir svingerių kulto ruporu. Straipsniai apie partnerių mainus, viešas orgijas ir intymius analinio sekso eksperimentus portale pateikiami ne kaip socialinė anomalija, o kaip… patraukli kasdienybės norma.
Sveiko proto skaitytojui kyla natūralus klausimas: koks yra šio masinio tvirkinimo tikslas? Ir kas iš tiesų sėdi šio portalo redakcijoje – žurnalistai ar šių iškrypimų praktikuotojai ir propaguotojai?
Nuolatinis tokių temų eskalavimas nėra atsitiktinis. Tai – kryptingas visuomenės pratinimas prie to, kas dar neseniai buvo laikoma moraliu nuopuoliu. Skaitytojams brukamos istorijos apie tai, kaip „svingerių vakarėliai išgelbėjo santuoką“, o tradicinė, padori šeima subtiliai vaizduojama kaip nuobodi ir atgyvenusi.
Tokiais straipsniais siekiama vieno – griauti pamatines vertybes, skatinti paleistuvystę ir naikinti supratimą apie sveiką, ištikimą vyro ir moters sąjungą. Kai iškrypimai tampa kasdiene portalo antrašte, jaunajai kartai bandoma įteigti, kad ištvirkavimas yra modernaus gyvenimo standartas.
Nebeįmanoma patikėti, kad profesionalūs žurnalistai galėtų su tokiu liguistu entuziazmu ir smulkiausiomis detalėmis aprašinėti svingerių nuotykius, jei patys tuo nesidomėtų. Vis garsiau skamba svarstymai: ar tik pačioje „Delfi“ redakcijoje nevyksta analogiškos orgijos?
Šioje situacijoje labiausiai stebina atsakingų institucijų aklumas ir bejėgiškumas. Kur dingusi Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba? Ką veikia Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) bei kitos žiniasklaidos priežiūros institucijos?
Kodėl dienos šviesoje, visiems prieinamoje erdvėje, leidžiama atvirai platinti visuomenę tvirkinantį turinį? Kodėl tylima, kai pažeidžiami elementarūs viešosios moralės ir etikos principai, o vulgarumas ir lytiniai nukrypimai tampa pagrindiniu pelno nešančiu paspaudimų šaltiniu?
„Delfi“ redakcijos elgesys jau seniai peržengė bet kokias padorumo ribas. Tai nebėra žiniasklaida – tai moralinė degradacija, kurios tikslas yra paversti visuomenę lengvai valdoma, vertybių neturinčia mase. Laikas institucijoms atsimerkti ir užduoti griežtus klausimus šiai keistai redakcijai, kol jų propaguojamas purvas netapo negrįžtama mūsų kasdienybės dalimi.
Egidijus Paulauskas