Ispanija šiuo metu išgyvena neregėto masto migracijos krizę, o šalies anklavus Šiaurės Afrikoje ir Kanarų salas kasdien šturmuoja tūkstančiai žmonių. Šį staigų antplūdį lemia ne tik geopolitiniai konfliktai Afrikoje, bet ir konkretūs teisiniai bei socialiniai veiksniai, pavertę Ispaniją patraukliausia kryptimi visoje Europoje.
Vienu didžiausių traukos centrų šalis tapo po to, kai Ispanijos kairiųjų vyriausybė užbaigė precedento neturintį teisinį procesą, kurio metu priėmė daugiau nei 1 milijoną paraiškų šalyje jau esantiems nelegaliems migrantams įteisinti. Žinia apie tai, kad Madridas dalina leidimus gyventi ir dirbti, žaibiškai paplito po visą Afrikos žemyną ir suveikė kaip stipriausias magnetas, nes žmonės suprato, kad patekę į Ispanijos teritoriją jie turi realų, valdžios garantuotą šansą legalizuotis bei tapti pilnateisiais Europos Sąjungos gyventojais.
Prie to prisidėjo ir kitas lemiamas lūžis teisinėje sistemoje, kai Ispanijos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį, uždraudusią šalies pareigūnams automatiškai ir skubos tvarka grąžinti jūroje sulaikytus migrantus atgal į Maroką. Ši informacija greitai tapo prieinama visiems, planuojantiems kelionę, tad migrantai dabar žino, kad jiems pavykus perplaukti iki Seutos, Melilijos ar Kanarų pakrančių, jie nebus iškart išmesti atgal, o bus apgyvendinti priėmimo centruose, kur gaus teisinę pagalbą ir galės oficialiai paprašyti prieglobsčio.
Kartu su teisiniais pakeitimais migrantų srautus stipriai koreguoja ir griežta nepilnamečių apsauga, kadangi Europos Sąjungos įstatymai itin saugo vaikų teises, o pagal galiojančią tvarką, be tėvų atvykusių paauglių ar vaikų Ispanija negali deportuoti. Valstybė privalo prisiimti visišką atsakomybę už juos – saugiai apgyvendinti, maitinti, suteikti medicininę priežiūrą bei užtikrinti ugdymą, todėl Afrikos šeimos masiškai priima skausmingą sprendimą ir siunčia savo vaikus į mirtinai pavojingą kelionę visiškai vienus, tikėdamosi užtikrinti jiems saugesnę ateitį.
Šias viltis dar labiau pakursto skaitmeninėje erdvėje, ypač tokiose platformose kaip „TikTok“ ir „Facebook“, plintantis mitas apie lengvą gyvenimą, kur jau Europą pasiekę migrantai dalinasi savo sėkmės istorijomis. Šiuose vaizdo įrašuose dažniausiai rodoma tik gražioji realybės pusė – nauji drabužiai, Europos miestų vaizdai ir gaunamos pašalpos, o tai sukuria pavojingą iliuziją, kad pati kelionė bei integracija yra kur kas lengvesnė, nei yra iš tikrųjų, ir šis internetinis spaudimas skatina tūkstančius kitų jaunuolių palikti savo namus.
Ispanijos humanitarinė krizė nėra atsitiktinė, nes švelnėjanti šalies vidaus politika, teisinė apsauga ir socialiniuose tinkluose kuriami mitai sukūrė puikias sąlygas nusikalstamiems kontrabandininkų tinklams veikti, todėl, kol šie traukos veiksniai išliks, migrantų srautai link Ispanijos krantų tikriausiai tik augs.
SN inf.