Patiko? Pasidalinkite!

Pasaulinės visuomenės nuomonė yra dinamiškas reiškinys, tačiau pastaraisiais metais tarptautiniuose sociologiniuose tyrimuose užfiksuotas precedento neturintis poslinkis. 2026 m. gegužės mėnesį paskelbti organizacijos „Nira Data Global Country Perceptions“ tyrimo rezultatai, paremti apklausomis 129 šalyse, atskleidė, kad Izraelio neigiamas vertinimas pasaulyje pasiekė rekordinį lygį, pagal nepalankumą aplenkdamas net tokias valstybes kaip Šiaurės Korėja ar Iranas. Šis reiškinys nėra atsitiktinis – tai dešimtmečius trukusių geopolitinių procesų, informacinio karo pokyčių ir pastarųjų metų karinių eskalacijų pasekmė.

Didžiausias lūžis pasaulio opinijoje įvyko po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ atakų sekusio plataus masto Izraelio karinio atsako Gazoje. Nors Izraelis argumentavo savo veiksmus teise į savigyną ir siekiu sunaikinti teroristinę infrastruktūrą, tarptautinė bendruomenė greitai nefokusavo dėmesio į operacijos mastą. Tyrimų centras „Pew Research Center“ fiksuoja, kad neigiamas Izraelio vertinimas Vakarų šalyse (Kanadoje, JK, Prancūzijoje, Ispanijoje) šoktelėjo iki 60–78 procentų.

Pagrindinis šio pokyčio variklis – socialiniai tinklai („TikTok“, „Instagram“), kur realiu laiku transliuojami vaizdai iš konflikto zonos. Masinis civilių gyventojų žūčių skaičius, sugriauta miestų infrastruktūra, ligoninių blokados ir humanitarinė katastrofa suformavo globalų naratyvą apie neproporcingą jėgos naudojimą. Jaunajai kartai visame pasaulyje šie vaizdai tapo pagrindiniu Izraelio valstybės veidu.

Izraelio nepopuliarumas nėra susijęs tik su dabartiniu karu. Tarptautinėje arenoje šalis dešimtmečiais sulaukia griežtos kritikos dėl Vakarų Kranto ir Rytų Jeruzalės karinės okupacijos bei nuolatinės žydų naujakurių gyvenviečių plėtros, kurią Jungtinės Tautos (JT) laiko neteisėta.

Tokios autoritetingos žmogaus teisių organizacijos kaip „Amnesty International“ ir „Human Rights Watch“ savo oficialiose ataskaitose teisinę bei institucinę sistemą, taikomą palestiniečiams, įvardijo kaip apartheidą. Šis terminas, istoriškai siejamas su Pietų Afrikos Respublika, tarptautinėje erdvėje turi itin stiprų neigiamą emocinį ir politinį svorį, o tai automatiškai izoliuoja Izraelį moraliniame lygmenyje.

Izraelio įvaizdis skiriasi priklausomai nuo regiono, tačiau vadinamosiose „Globaliųjų Pietų“ šalyse (Lotynų Amerikoje, Afrikoje, didžiojoje Azijos dalyje) bei Arabų pasaulyje neigiamas nusistatymas yra giliai įsišaknijęs istoriškai. Nuo 1948 m. Izraelio valstybės įkūrimo ir su juo susijusios Nakbos (kuriantis valstybei buvo iškeldinta virš 700 000 Palestinos arabų), regioninis priešiškumas išliko stiprus.

Šiuolaikiniame akademiniame ir politiniame diskurse Izraelis dažnai priskiriamas prie „kolonijinių projektų“, o tai sukelia natūralią empatiją Palestinai tarp šalių, kurios pačios praėjusio amžiaus viduryje išsivadavo iš Vakarų kolonializmo.

Daugeliui pasaulio šalių Izraelis tapo susierzinimo objektu ne tik dėl savo veiksmų, bet ir dėl to, kaip į juos reaguoja pasaulio supervalstybės, ypač JAV. Vašingtono naudojama veto teisė JT Saugumo Taryboje, blokuojant Izraeliui nepalankias rezoliucijas, bei nuolatinė milijardinė karinė parama suformavo nuomonę, kad Izraeliui negalioja tarptautinės teisės normos. Kritikai teigia, kad Vakarai taiko dvigubus standartus: griežtai baudžia už agresiją vienus (pvz., Rusiją), tačiau pateisina ir ginkluoja kitus (Izraelį), o tai sukelia visuotinį neteisybės jausmą.

Pats Izraelis ir jo rėmėjai su tokia drastiška kritika nesutinka ir globalių apklausų rezultatus vertina kaip sistemingo informacinio karo pralaimėjimą bei naują antisemitizmo bangą. Izraelio vyriausybė pabrėžia, kad šalis kovoja dėl savo išlikimo prieš teroristines organizacijas („Hamas“, „Hezbollah“), kurios naudoja savo gyventojus kaip gyvus skydus, taip sąmoningai didindamos aukų skaičių dėl tarptautinio spaudimo. Jeruzalės teigimu, pasaulio bendruomenė demonstruoja šališkumą, ignoruodama Izraelio patiriamas saugumo grėsmes ir Irano destabilizuojantį vaidmenį regione.

Izraelio tapimas viena nepalankiausiai vertinamų šalių pasaulyje yra kompleksiškas procesas. Tai nėra tiesiog spontaniška neapykanta, o rezultatas, kurį sugeneravo dešimtmečius trunkanti teritorinė okupacija, pastarojo meto humanitarinė tragedija Gazoje, socialinių tinklų galia formuojant nuomonę bei gilėjanti geopolitinė takoskyra tarp Vakarų ir likusio pasaulio. Šis įvaizdžio nuosmukis kelia rimtų iššūkių ilgalaikei šalies diplomatinei bei ekonominei ateičiai tarptautinėje bendruomenėje.

SN inf.


Patiko? Pasidalinkite!