Patiko? Pasidalinkite!

Vairuotojai, kertantys Lietuvos ir Latvijos sieną, vis dažniau pastebi sunkiai suvokiamą paradoksą. Šiandien Vilniuje vidutinė dyzelino kaina švytuoja ties 1,95 €/l riba, o užsukus į kai kurias degalines nesunkiai perkopia ir 2,00 €/l žymą. Tuo tarpu Latvijos sostinėje, pavyzdžiui, automatizuotoje „Straujupīte“ stotyje (Jūrmalas gatvė 144C, Ryga), litrą dyzelino galima įsipilti  už 1,69 €.

Šis kainų skirtumas bado akis dar ir todėl, kad Latvija neturi savo naftos perdirbimo gamyklos – didžiąją dalį degalų kaimynai perka iš tos pačios Mažeikiuose esančios „Orlen Lietuva“ gamyklos. Kodėl lietuviškas kuras, nuvežtas šimtus kilometrų į šiaurę, vartotojui tampa pigesnis nei pačioje Lietuvoje?

Šį reiškinį lemia keturios esminės priežastys: mokesčių politika, degalinių segmentacija, didmeninių sutarčių specifika ir agresyvūs Rygos rinkos kainų karai.

Esminis ir pats didžiausias skirtumas tarp abiejų šalių kuro kainų slypi ne naftos savikainoje, o valstybės nustatytuose mokesčiuose. Lietuva pastaraisiais metais pasirinko itin griežtą žaliojo kurso kryptį, kuri tiesiogiai atsigulė ant vairuotojų pečių.

  • Lietuvos mokesčių kartelė: Nuo 2026 m. šalyje įsigaliojo nauji akcizų tarifai. Standartinė dyzelino akcizo dalis pakilo iki 500 € už 1000 litrų. Prie šios sumos papildomai pradėta skaičiuoti kintamoji CO2 (anglies dioksido) dedamoji, kuri šiuo metu prideda dar apie 53,6 € už 1000 litrų. Galutinis akcizas Lietuvoje pasiekė apie 553,6 € / 1000 l.
  • Latvijos mokesčių ramybė: Latvijoje dyzelino akcizas taip pat augo, tačiau išliko kur kas nuosaikesnis ir šiuo metu sudaro 467 € / 1000 l. CO2 apmokestinimo mechanizmai čia dar nepasiekė lietuviško agresyvumo lygio.
  • Matematika prie kolonėlės: Vien dėl mokesčių politikos skirtumo kiekvienas dyzelino litras Lietuvoje a priori yra maždaug 8,6 cento brangesnis. Pridėjus 21 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM), šis skirtumas automatiškai išsipučia iki beveik 10,5 cento už litrą Lietuvos nenaudai.
  • Kas yra „Straujupīte“? Šis vietinis Latvijos tinklas veikia kaip vadinamasis pigiausias pardavėjas. Tai griežtai automatizuotos stotys, neturinčios parduotuvių, personalo algų naštos ir kitų infrastruktūros kaštų. Jos dirba su minimalia, kartais vos kelių procentų marža, orientuodamosi tik į didžiulį klientų srautą.
  • Teisingas palyginimas: Jeigu Vilniuje ieškotume analogiško „piguolio“, juo taptų „Jozita“, kur dyzelino kaina šiuo metu prasideda nuo 1,75 €/l. Palyginus pigiausią Vilniaus tašką (1,75 €/l) su pigiausiu Rygos tašku (1,69 €/l), realus skirtumas susitraukia iki 6 centų. Tai yra netgi mažiau, nei sudaro objektyvus akcizų skirtumas tarp valstybių.
  • Premium segmentas vienodas: Jei lygintume abiejų šalių pilno serviso lyderius (pvz., „Circle K“ Vilniuje ir Rygoje), pamatytume, kad kaina skiriasi minimaliai – abiejose sostinėse standartinis dyzelinas be lojalumo nuolaidų kainuoja apie 1,91–1,94 €/l.

Faktas, kad Latvija perka kurą iš Mažeikių gamyklos, nereiškia, kad Latvijos įmonės už jį moka tiek pat, kiek Lietuvos mažmenininkai. Didmeninėje rinkoje galioja griežtos apimčių ir išankstinių sutarčių taisyklės.

Vietiniai Latvijos tinklai, tokie kaip „Virši“ ar minėtoji „Straujupīte“, naudoja itin agresyvias kainų kariavimo strategijas, norėdami atsirėžti rinkos dalį iš tarptautinių gigantų („Neste“ ir „Circle K“). Kai mažasis tinklas radikaliai nuleidžia kainą, didieji žaidėjai tame pačiame rajone yra priversti reaguoti ir dirbti su nuliniu pelnu, kad neprarastų klientų. Vilniuje konkurencija tarp tinklų yra labiau subalansuota, o didieji tinklai rečiau veliasi į lokalius dempingo karus.

SN inf.


Patiko? Pasidalinkite!