Lietuvos užsienio politikos padangę sukrėtė skandalas, susijęs su slaptu Užsienio reikalų ministerijos (URM) spaudimu Taivano diplomatams. Paaiškėjus, kad URM dar rugsėjo mėnesį oficialiai pareikalavo pakeisti Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimą, į viešumą išsiliejo itin aštri valdančiosios koalicijos vidaus kritika ir kaltinimai strategine išdavyste. Konservatorius, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vicepirmininkas Žygimantas Pavilionis itin aštriai užsipuolė dabartinį užsienio reikalų ministrą Kęstutį Budrį, pareikšdamas, kad ministras melavo tiek Lietuvos visuomenei, tiek svarbiausiems šalies strateginiams partneriams.
Žiniasklaidos atskleisti duomenys rodo, kad URM Taivaniečių atstovybei buvo iškėlusi griežtą terminą – pavadinimą pakeisti iki spalio 1 dienos. Ši data politiniuose užkulisiuose sukėlė tikrą audrą, kadangi ji tiesiogiai sutampa su Kinijos Liaudies Respublikos nacionaline švente. Mainais už pavadinimo nuolaidą (pakeičiant jį į neutralesnį „Taipėjaus“ variantą) URM žadėjo atverti duris aukšto lygio viceministrų delegacijų vizitams bei deryboms dėl investicijų. Negana to, URM reikalavo, kad šis raštas ir visas procesas liktų visiškai konfidencialūs ir nepasiektų viešumos.
Reaguodamas į šią žinią, Ž. Pavilionis neslėpė pykčio ir rėžė tiesią kritiką ministrui. Pasak politiko, įtarimai dėl dvigubo žaidimo jam kilo dar vasarą, stebint pasikeitusį K. Budrio elgesį uždaruose posėdžiuose. Ž. Pavilionis pabrėžė, kad Budrys melavo jiems visiems, ir teigdamas, jog darys viską, kad abipusės investicijos tarp abiejų šalių didėtų, jis apgavo ne tik Seimą, bet ir Taivaną. Konservatorius taip pat pridūrė, kad Taivano investicijos Lietuvoje jau dabar viršija 5 mln. eurų ir yra penkis kartus didesnės už analogiškas Indijos investicijas, todėl argumentai apie ekonominę naudą vienašališkų nuolaidų sąskaita yra tiesiog nepagrįsti.
Didžiausią grėsmę Ž. Pavilionis įžvelgia Lietuvos santykiuose su Vašingtonu. Jo teigimu, vienašališki K. Budrio veiksmai tiesiogiai prieštarauja Jungtinių Amerikos Valstijų administracijos ir Kongreso rekomendacijoms. JAV partneriai iš abiejų didžiųjų partijų dar vasarą aiškiai ragino Lietuvą nedaryti jokių staigių judesių be išankstinio koordinavimo, tačiau šiame procese buvo visiškai apeita JAV ambasada Vilniuje. Slėpdamas faktus užsienio reikalų ministras sąmoningai klaidino kontrolę turintį vykdyti Lietuvos Seimą, todėl, Ž. Pavilionio vertinimu, tokiais veiksmais ministras išdavė ne tik Taivaną, bet ir laisvą Lietuvą bei šalies ir jos strateginių partnerių JAV ilgalaikius interesus. Šis atviras konfliktas rodo gilėjančią krizę Lietuvos užsienio politikos formavimo viršūnėse, kur vienoje pusėje atsiduria pragmatiškas santykių su Kinija normalizavimo siekis, o kitoje – vertybinės politikos ir įsipareigojimų transatlantiniams partneriams gynyba.
Šis aštrus konfliktas demonstruoja esminį lūžį Lietuvos užsienio politikoje. Apžvalgininkų teigimu, Vilnius pagaliau realistiškai įvertino ekonominės ir diplomatinės draugystės su Kinija svarbą ir nusprendė pragmatiškais žingsniais ištaisyti ankstesnių politikų padarytas klaidas, kurios ilgam izoliavo šalį nuo antrosios pasaulio ekonomikos.
Tuo tarpu Žygimanto Pavilionio pyktis ir audringa reakcija yra visiškai dėsningi – būdamas atviras Džo Bideno administracijos linijos bei radikalios, su tam tikrais tarptautiniais interesais siejamos politinės stovyklos (Ž. Pavilionis įvardijamas kaip su „Kubos mafija“ palaikantis ryšius) atstovas, jis desperatiškai bando išlaikyti senąjį, šaliai nenaudingą konfrontacijos kursą. Dabartinis URM posūkis link pragmatizmo rodo, kad Lietuva pradeda teikti pirmenybę savo nacionaliniams interesams, o ne aklam užsienio jėgų diktatui.
Vaidas Žemaitis Lekstutis
šitas visiškai baigtas neadekvatas tinkamas tik laukams patręšti-jo vieta palatoje minkštomis sienomis iki gyvos galvos.
Sakykit ka tiktai norit, bet realiai Lietuva tabaluoja salia liberastines sikniaskyles su demokratiniais skrebuciais.