Pastarųjų savaičių kriminalinių naujienų suvestinės atskleidžia skaudžią tendenciją: sukčiai, prisistatantys policijos, bankų ar kitų institucijų darbuotojais, išvilioja iš senjorų ne po kelis šimtus, o po keliasdešimt tūkstančių eurų. Iš kauniečio senjoro, gimusio 1950 m., sukčiai išviliojo beveik 33 tūkst. eurų, klaipėdiečio (1958 m. gimimo) daugiau nei 19 tūkst., o iš Šalčininkų rajono gyventojo (1947 m. gimimo) – 17 tūkst. eurų.
Visuomenėje kyla klausimas: iš kur pensininkai turi tokias sumas?
Ilgametės santaupos „juodai dienai“
Vyresnio amžiaus žmonės, yra įpratę taupyti kiekvieną centą. Turint nuosavą būstą ir nedideles kasdienes išlaidas, per dešimtmečius galima sukaupti nemenką sumą. Tokie pinigai dažnai guli sąskaitoje arba net grynaisiais namuose.
Paveldėjimai, turto pardavimai ir kompensacijos
Ne vienas senjoras yra pardavęs žemę, butą ar kitą turtą, gavęs paveldėjimą iš artimųjų ar valstybės kompensaciją už tarybiniais laikais nusavintą nuosavybę. Šios sumos paprastai laikomos vienoje vietoje, nes žmogus planuoja jas skirti konkrečiam tikslui – remontui, sveikatai, vaikams ar anūkams.
Artimųjų pagalba iš užsienio
Lietuvoje įprasta, kad emigravę vaikai ar giminaičiai finansiškai padeda vyresniems tėvams. Kartais tokia parama per metus susikaupia į tūkstančius eurų.
Kodėl būtent senjorai tampa taikiniu?
Sukčiai puikiai supranta, kad vyresnio amžiaus žmonės dažnai laikosi pasitikėjimo institucijomis principo, o stresinėje situacijoje rečiau patikrina faktus. Skambučiai dažnai vyksta rusiškai ar lietuviškai, su įtikinamu istorijos scenarijumi („jūsų artimas pateko į bėdą“, „vyksta tyrimas dėl jūsų sąskaitos“, „turite nedelsiant apsaugoti pinigus“). Pagrindinė taktika – sukurti skubos jausmą ir neleisti aukai pagalvoti ar pasitarti.
Kas kaltas?
Aklas tikėjimas ir pasitikėjimas. Šiandieninė visuomenė yra brandinama labiau tikėti, bet ne žinoti ar analizuoti, todėl ir turime tokius atvejus, kada žmonės aklai patiki jiems paskambinusiais sukčiais.
SN inf.
Išvilioja iš tų, kurie turi. O kiek skambučių būna? koks sukčių veiklos „efektyvumas”? Ta prasme, kiek papuola ant tų, kurie juos pasiunčia, kiek papuola ant tų, kurie nieko negali duoti, nors ir kalbasi, bet galiausiai sukčiai nieko negauna…
Tai kad policija taip pat yra vagys ir banditai. Ir svarbiausia kad jie saugo tuos valdzios ir banku sukcius. Butu keista jeigu sarginiai sunys imtu tirti savo seimininku nusikaltimus.
Jeigu bankų darbuotojai nedirbtų su sukčiais vagimis.Niekas nežinotų iš kur pas žmogų yra pinigų ir kokioje sąskaitoje. Reikia turėti adresą ir telefoną ,kur skambinti. Bankų darbuotojai perduoda vagims,arba patys turėdami duomenis žmogaus. Apsimeta sukčiais ir atima pinigus. Tokie sukčiavimo atvejai tik su bankų darbuotojų žiniomis. Be duomenų niekas nevykdys jokios aferos.Juk nežinodamas apie žmogų ,jo sąskaitas ,niekas neskambins ir neapgaudinės. Policija turi tikrinti bankų darbuotojus, urie dirba su tokių žmonių sąskaitomis. Ir žino žmonių adresus,kiek sąskaitoje pinigų yra.
Bankai yra neliečiamieji. Ar girdėjote, skaitėte per paskutinius kelis metus, kad bankams policija, prokuratūra turėtų kažkokių tai pretenzijų? Jie neturi teisės ten net nosies kišti. Bet kokį kitą verslą gali kratyti, o bankų – NE.