<p data-pm-slice="1 1 []">Varniai, istorinis miestelis Telšių rajone, pastaruoju metu kai kurių vietinių gyventojų pradėtas pašmaikštaujant vadinti &#8222;Maskva&#8221;. Šis pravardžiavimas kyla iš akivaizdžios Varnių vėliavos ir Maskvos miesto bei Maskvos srities herbų ikonografinės panašumų. Abiejuose simboliuose pavaizduotas Šv. Jurgis, smeigiantis ietimi drakoną, raitas ant balto žirgo raudoname fone.</p>
<p data-pm-slice="1 1 []"><img class="aligncenter size-full wp-image-70271" src="https://bukimevieningi.lt/wp-content/uploads/2025/07/maskv-avarniai.png" alt="" width="1280" height="720" /></p>
<p>Nepaisant menkų meninių skirtumų, tokie kaip skydo forma ar stiliaus detalės, simbolinis siužetas lieka beveik identiškas. Ši simbolinė kolizija sukelia dviprasmišką reakciją: viena vertus, tai religinis ir heroiškas vaizdinys, kita vertus, Lietuvoje Maskvos ar Rusijos simbolika neretai turi neigiamą požiūrį, dėl istorinės patirties ir geopolitinių aktualijų.</p>
<p>Varnių kaip &#8222;dvasinės sostinės&#8221; samprata taip pat prisideda prie šio palyginimo. Kaip Maskva yra Rusijos stačiatikių religijos centras, taip Varniai kadaise buvo pagrindinis Žemaitijos vyskupijos centras, kuriame veikė kunigų seminarija, dvasinė ir švietimo administracija.</p>
<p>Visgi, kai kurie istorijos entuziastai ir vietiniai gyventojai pastebi, kad Varnių vėliavos simbolika gali kelti istorinį disonansą. Joje pavaizduotas karys su kryžiumi ant skydo primena kryžiuočių ikonografiją. Tai ypač problemiška žinant, kad Žemaičiai ilgus amžius narsiai kovojo su kryžiuočiais, gynė savo kraštą nuo Vokiečių ordino antpuolių ir niekada savo skydų nežymėjo kryžiuočių simbolika.</p>
<p>14 a. teritorija (su gyvenviete) Varnelės dešiniajame krante buvo vadinama Medininkais, kairiajame krante (gyvenvietė čia įsikūrė 15 a.) – Varniais. 1314, 1316, 1320, 1355, 1387, 1393, 1399 Medininkus puolė kryžiuočiai, 1389 čia žemaičiai sumušė Vokiečių ordino kariuomenę.</p>
<p>Kritika tenka ir Telšių rajono politikų priimtiems sprendimams. Telšių miesto herbas, anksčiau vaizdavęs mešką, buvo pakeistas į religinį simbolį, kuriame kai kurie regi žeminančią ikonografiją, primenančią vyrą, bandantį išlysti iš rūsio – tarsi alegoriją &#8222;paprasto žmogaus&#8221; kankynei.</p>
<p>1970 m. sukurtas herbas: mėlyname lauke juodas stačias einantis lokys, laikantis geltoną kvieslio lazdą, jis Telšių herbu buvo iki 1991 m. gruodžio 21 d. , nes būtent tą datą buvo LR AT nutarimu, buvo patvirtintas naujasis bažnytinis herbas LR AT nutarimu.</p>
<p><strong data-start="17" data-end="34">Meška (lokys)</strong> dažnai siejama su <strong data-start="53" data-end="74">žemaičių tapatybe</strong> ir laikoma jų pasididžiavimu. Tai simbolis, kuris perteikia žemaičių tvirtumą, užsispyrimą, jėgą ir laisvės dvasią.</p>
<figure id="attachment_1885" aria-describedby="caption-attachment-1885" style="width: 667px" class="wp-caption aligncenter"><img class="size-full wp-image-1885" src="https://bukimevieningi.lt/wp-content/uploads/2018/04/telc5a1ic5b3-herbas-bac5benytinis-ir-mec5a1ka.jpg" alt="" width="667" height="397" /><figcaption id="caption-attachment-1885" class="wp-caption-text">Telšių herbas/ 1991 LR priimtas ir pakeistas vietoj 1970 Meška kvieslė</figcaption></figure>
<p>Apibendrinant, Varnių vadinimas &#8222;Maskva&#8221; – tai ir humoro forma, yra tam tikra kultūrinė-istorinė kritika. Šis pravardžiavimas atskleidžia gilesnį simbolių ir identiteto konfliktą, kuriame susiduria vietos istorijos atmintis, istorinė, religinė ikonografija ir istoriškai žalingi politiniai sprendimai.</p>
<p>SN inf.</p>

Kodėl Varnius pradėta vadinti Maskva?

