Sveika mityba ir švieži, ekologiški produktai jau seniai nebėra prabanga – tai tapo šiuolaikinio žmogaus kasdienybės būtinybe, tačiau realybė Lietuvos prekybos centruose rodo, kad pirkėjai šalyje vis dar gyvena skirtingose realybėse.
Užsukus į skirtingus prekybos tinklus apima jausmas, kad galimybė maitintis švariu maistu priklauso nuo jūsų gyvenamosios vietos arba pasirinkto prekybos centro dydžio, nes kol vieni tinklai užtikrina stabilų „Bio“ asortimentą bet kuriame šalies kampelyje, kiti yra priversti tenkintis beskonėmis pramoninėmis daržovėmis arba keliauti dešimtis kilometrų iki didmiesčio. Šiandieninėje rinkoje vokiečių gigantas „Lidl“ tapo vaisių ir daržovių turgelio lyderiu, „Maxima“ su „Rimi“ sveiką maistą pavertė didžiųjų parduotuvių privilegija, o „Norfa“ šioje kovoje liko visiškoje nuošalėje, pasiūlydama pirkėjams tikrą ekologinę tragediją.
„Lidl“ prekybos tinklas Lietuvoje padarė tai, kas ilgą laiką rinkoje atrodė neįmanoma, nes jie sėkmingai sugriovė mitą, kad sveikas, švarus ir sertifikuotas maistas turi būti brangus arba prieinamas tik išskirtiniam pirkėjų ratui. Šis tinklas pelnytai užima lyderio poziciją dėl savo unikalios verslo strategijos, kurios pagrindas yra absoliuti logistikos ir asortimento standartizacija.
Nesvarbu, ar užeisite į „Lidl“ parduotuvę Vilniaus centre, Klaipėdoje, ar mažame rajono miestelyje, visur pamatysite identišką šviežio turgelio vaizdą, nes dėl centralizuoto tiekimo prekės į lentynas atkeliauja žaibiškai ir yra nuolat papildomos, todėl daržovės lentynose nespėja sugesti ar suvysti.
Svarbiausia, kad „Lidl“ sugebėjo integruoti ekologiškus produktus į kasdienį vidutinio pirkėjo krepšelį per savo „Lidl Bio“ liniją, kurioje sertifikuoti ekologiški bananai, citrinos, pomidorai ar uogos dažnai kainuoja panašiai kaip kitų tinklų purkšta pramoninė produkcija, užtikrinant regionų gyventojams tokią pačią prieigą prie sveikų produktų kaip ir sostinėje.
Visiškai kitokį vaizdą pamatysime žvelgiant į didžiuosius rinkos žaidėjus – „Maxima“ ir „Rimi“ – kurių strategija tiesiogiai segmentuoja pirkėjus pagal jų gyvenamąją vietą ir pasirinktos parduotuvės dydį.
Teigti, kad šie tinklai neturi gerų daržovių, būtų neteisinga, nes didžiosiose „Maxima XXXX“ ar „Rimi Hyper“ parduotuvėse asortimentas stulbina savo gausa, siūlydamas viską nuo retų egzotinių vaisių iki nišinių, ekologiškų lietuviškų ūkių gėrybių. Tačiau ši prabanga išnyksta mažesnio formato kvartalo parduotuvėse, kuriose ekologiškų prekių rasti praktiškai neįmanoma, o lentynose dominuoja tik bazinės, pigesnės pramoniniu būdu užaugintos daržovės.
Kadangi šios pramoninės daržovės ir pomidorai dažnai skinami visiškai žali, gausiai tręšiami cheminių trąšų tirpalais ir vėliau nokinami etileno dujomis sandėliuose, jie praranda bet kokį natūralų skonį, vitaminus bei pirkėjams siūlo tik vandeningą, „guminę“ tekstūrą, paversdami sveiką mitybą išskirtine didmiesčių ir didžiųjų centrų privilegija.
Galiausiai, kalbant apie „Norfos“ prekybos tinklą, situacija vaisių ir daržovių skyriuje pirkėjus, ieškančius sveikesnių alternatyvų, dažnai varo į visišką neviltį ir lyginant su konkurentais atrodo kaip tikra tragedija. Įžengus į „Norfą“ apima jausmas, kad ekologiško maisto judėjimas šį tinklą tiesiog aplenkė, nes surasti sertifikuotų „Bio“ vaisių ar daržovių čia yra beveik neįmanoma misija dėl tinklo verslo modelio, kuris yra griežtai orientuotas tik į žemiausią įmanomą kainą.
Kadangi ekologiškas auginimas reikalauja daugiau išteklių ir tokia produkcija kainuoja brangiau, šis tinklas iš anksto atsisako tokių prekių kategorijų baimindamasis nuostolių dėl jų gedimo, todėl pirkėjas gauna pigų produktą, tačiau už tai sumoka savo sveikatos sąskaita. Lentynose nugula masiniuose pramoniniuose ūkiuose užaugintos daržovės, kurios buvo gausiai purškiamos sintetiniais pesticidais, kenkiančiais žmogaus organizmui, neturi jokio natūralaus aromato ir kaupia cheminių medžiagų likučius.
Šiandieninė Lietuvos prekybos centrų panorama aiškiai rodo, kad pirkėjas balsuoja savo pinigine, o tinklai renkasi visiškai skirtingas strategijas kovodami dėl vietos po saule. Jei ieškote išskirtinės egzotikos ir turite galimybę lankytis milžiniškuose didmiesčių prekybos centruose, „Rimi“ ir „Maxima“ didžiosios parduotuvės vis dar gali pasiūlyti neprilygstamą įvairovę, o jei jūsų tikslas yra tik pati žemiausia kaina, o maisto kokybė ir kilmė nėra prioritetas, jūsų poreikius patenkins „Norfa“.
Apibendrinant šią prekybos centrų kovą dėl pirkėjo piniginės ir sveikatos, akivaizdu, kad skirtingos strategijos nubrėžia aiškias ribas rinkoje. Jei ieškote išskirtinės egzotikos ir turite galimybę lankytis milžiniškuose didmiesčių prekybos centruose, „Rimi“ ir „Maxima“ didžiosios parduotuvės vis dar gali pasiūlyti neprilygstamą įvairovę, o jei jūsų tikslas yra tik pati žemiausia kaina, o maisto kokybė ir kilmė nėra prioritetas, jūsų poreikius patenkins „Norfa“.
Visgi, bendroje įskaitoje šviežių gėrybių revoliuciją laimi „Lidl“, nes sukurdami vienodą, šviežią ir ekologišką „Bio“ asortimentą kiekvienoje savo parduotuvėje, jie įrodė, kad sveikas maistas neturi būti geografinė privilegija.
Tačiau galutiniame vertinime, žvelgiant iš absoliučios kokybės ir sveikatos perspektyvos, labiausiai laimi tas vartotojas, kuris pats auginasi savo vaisius ir daržoves, žino kiekvieną į dirvą įbertą sėklą ir išvengia bet kokių pramoninių chemikalų.
Visgi, dėl šiaurietiškų Lietuvos klimatinių sąlygų, šaltų žiemų ir riboto šiltojo sezono, natūralus mūsų šalies ciklas diktuoja savo taisykles, todėl šaltuoju metų laiku turbūt net ir labiausiai užsispyręs, didžiausią šiltnamį ar daržą turintis vartotojas yra galiausiai priverstas praverti prekybos centro duris ir ieškoti kompromisų parduotuvių lentynose.
BV inf.