Patiko? Pasidalinkite!

Praėjo tie laikai, kuomet kažkada įsivaizdavome Vakaruose tekančias medaus upes arba varvančius kisielius

Tada dar nežinojome, kokios organinės kilmės tas kisielius iš panosės varva ir kokį ten „supermedų“ iš ekonomikos visokių atliekų pavidale buržujai su tenykščiais „varguoliais“ kopia.

Tačiau pasakos ateina, o kapitalizmo krachą galime stebėti nors dabar ir aplink save. Pasirodo, tenykščiai geriau gyvena iš mūsų skurdo. Išvykę ten dirbti greitai suprato, kas yra vergai ir „plantatoriai“.

Gi pastarieji puikiai įsisavino, jog už tą patį darbą galima mokėti skirtingai. Jiems tai buvo pinigai, o atvykėliams – aukso kalnai. Be to jie tikėjo, kad savo ekonomine padėtimi greit pasivys savo darbdavius.

Tačiau praslinko dešimtmetis, įpusėjo kitas. Pilni vilčių Europos „naujakuriai“ įsivedė eurą, tikėdamiesi jog jis galų gale sulygins europiečių uždarbius. Bet laikas ėjo, o rezultatų – nulis, todėl „naujieji bomžai“ kaip buvo taip ir liko „srutų duobėje“.

Tada kapitalizmas nusiplėšė kaukę ir pareiškė, jog visų jau laukia nauja ekonominė „kruizė“. Tai pateikta duodant suprasti, jog gyvename „per gerai“, ir eilinį kartą teks susiveržti diržus, „geradarių“ mums seniai apsuktus apie kaklus.. Štai taip mes buvome suvaryti į „šviesų rytojų“. Šįkart kapitalistinį.

Tad kas belieka daryti eilinį kartą pažemintiems varguoliams? Eiti pasirankioti ir nerti į konteinerius?? To net prie komunistų nebuvo! Bet kam tai rūpi? Runkeliai tyli iš baimės, tai tegul ir lieka runkeliais. Kol atsipeikės.

O ar atsipeikės?

Voldemaras Zacharka


Patiko? Pasidalinkite!