Prieš rinkimus vis mažiau dėmesio gaunantys „Landsbergistai“ nusprendė pasigerinti oligarchams, kurie valdo Lietuvoje veikiančias didžiąsias žiniasklaidos priemones

Paramą organizuoja ne nuo koronosviruso nukentėjusiems žmonėms, bet milijonieriams, kurie maro metu maudosi prabangoje ir tikrai neskursta. „Lnadsbergistai“ norėdami pasigerinti, prieš rinkimus bando saviems „prasukti“ europinių pinigėlių.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Lietuvoje išrinktus Europos Parlamento narius dėl paramos žiniasklaidai Europos Sąjungoje.

Seimo nariai G. Landsbergis ir L. Kasčiūnas pabrėžia Europos Sąjungos (ES) strateginės komunikacijos ekspertų grupės finansavimo ir pajėgumų didinimo svarbą bei būtinybę praplėsti ES strateginės komunikacijos veiksmų planą, į jį labiau įtraukiant ES šalis ir stiprinant jų žiniasklaidos aplinką, įskaitant paramą nepriklausomai žiniasklaidai.

Vis dar bandoma visuomenei įteigti, kad žiniasklaida gali būti nepriklausoma ir niekam nepriklausyti. Tulpės atvejis parodė, kaip yra tvarkomasi su „nepriklausomomis“ žiniasklaidomis. „15min“ portalas vadinama nepriklausomu, bet realiai jis priklauso Estijos oligarchui. Tai reiktų įvardinti, kaip komercinės žiniasklaidos priemonės, o ne kažkokios „nepriklausomos“.

Parlamentarai pažymi, kad koronaviruso protrūkio sukeltos krizės akivaizdoje žiniasklaidos priemonės susiduria su sunkumais dėl smarkiai sumažėjusių užsakomos reklamos srautų. Dėl silpnėjančios žiniasklaidos kyla pavojus ne tik demokratijai, bet ir šalių nacionaliniam saugumui. Todėl tampa aktualus finansinės paramos žiniasklaidai poreikis. Ypač svarbu, kad ta parama nepriklausytų vien tik nuo konkrečių valstybių subsidijų ar socialinės reklamos užsakymų – jei žiniasklaida priklausys tik nuo valdžios institucijų paramos, ji ilgainiui pati taps vis mažiau nepriklausoma.

Pinigai reikalingi ir rusofobijos kurstymui

„Pastaruoju metu Lietuvoje ir kitose ES šalyse pastebimi suaktyvėję priešiškų jėgų bandymai skleisti dezinformaciją, siekiant klaidinti visuomenes, sėti tam tikrą paniką ir nepasitikėjimą euroatlantine erdve ir valstybių institucijomis. Neatmestini ir bandymai pasinaudojant karantino suvaržymais kurstyti neramumus. Tokiame kontekste ypač svarbus tampa profesionalios ir objektyvios žiniasklaidos vaidmuo, nes ji yra viena svarbiausių gynybos linijų prieš propagandą, dezinformaciją, netikras naujienas, nesantaikos kurstymą“, – teigė TS-LKD lyderis G. Landsbergis.

Seimo nariai kreipimesi į Lietuvos Europos Parlamento narius primena, kad siekiant užtikrinti vieningą visos ES atsaką į Rusijos vykdomą informacinį karą, dar 2015 m. birželio mėn. Europos išorinių veiksmų tarnyba (EIVT), bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis ir ES institucijomis, parengė ES strateginės komunikacijos veiksmų planą informacinėms atakoms atremti, kuriame numatytos priemonės pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos Rytų kaimynystės regione stiprinimui ir gebėjimų reaguoti į dezinformaciją ugdymui, o rugsėjį – darbą pradėjo EIVT įsteigta ekspertų grupė (angl. EEAS East StratCom Task Force), kuri, įgyvendindama minėtą veiksmų planą, analizuoja Rusijos skleidžiamą melagingą informaciją, aiškina ES politiką, geriau koordinuoja ES komunikacijos veiklą ir remia objektyvią žiniasklaidą Rytų partnerystės šalyse, taip mažinant Rusijos propagandos veikiamų žmonių ratą.

„Pagrindinė šios darbo grupės problema – finansavimas yra labai mažas, todėl grupės veikla yra neefektyvi. Ekspertų grupei Europos Komisija skiria 3 milijonus eurų per metus, o 16-os darbuotojų skaičius nėra pakankamas. Norint efektyviai kovoti su Rusijos skleidžiama priešiška propaganda ir dezinformacija, bent dvigubai daugiau resursų.

Taip pat ir kitas ES projektas – 1,46 mlrd. eurų finansavimą gaunanti programa „Kūrybiška Europa 2014–2020“, skirta Europos kultūrai, kinui, televizijai, muzikai, literatūrai, scenos menui, paveldui ir kitoms susijusioms sritims remti, šios krizės metu galėtų aktyviai prisidėti prie sunkumus patiriančių ES šalių žiniasklaidos priemonių rėmimo“, – sakė NSGK pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas.

BV inf.

Patiko? Pasidalinkite!