Šių metų liepos pabaigoje Ukrainos Juodosios jūros uostų veikla pasiekė visišką sąstingį. Po intensyvių karinių smūgių bangos prekybinių laivų savininkai ir tarptautinės draudimo kompanijos priėmė sprendimą laikinai nutraukti laivų plaukimą į šį regioną. Šis žingsnis faktiškai sustabdė pagrindinį Ukrainos ekonomikos variklį – jūrų eksportą.
Konflikto eskalacija ir smūgiai laivams
Sprendimas įšaldyti laivybą buvo priimtas po to, kai uostų infrastruktūra ir civiliniai laivai patyrė tiesioginius raketų bei dronų smūgius Odesos, Čornomorsko, Pivdennio ir Mykolajivo prieigose.
- Laivo nuskandinimas: Vienas skaudžiausių incidentų įvyko liepos 19 d., kai po patirtų korpuso pažeidimų netoli Odesos nuskendo su Gvinėjos-Bisau vėliava plaukęs sausakrauvis laivas „Golden Leo“. Per šį įvykį žuvo 10 įgulos narių ir locmanas.
- Kiti incidentai: Smūgius patyrė dar keli laivai, plaukioję su užsienio valstybių (Panamos, Palau, Sent Kitso ir Nevio) vėliavomis. Taip pat pranešama apie uostų sandėlių, kuro saugyklų ir grūdų terminalų naikinimą.
Ši atakų banga sekė po liepos pradžioje įvykdytų Ukrainos jūrinių dronų išpuolių prieš Rusijos prekybinius laivus bei tanklaivius Azovo ir Juodojoje jūrose. Po šių įvykių abiejų pusių karinė vadovybė sugriežtino savo pozicijas prekybinių maršrutų atžvilgiu.
Dvi konflikto pusės: skirtingi vertinimai
Kariniai veiksmai Juodojoje jūroje vertinami per dviejų skirtingų oficialių pozicijų prizmę:
- Rusijos pozicija: Rusijos gynybos ministerija oficialiai deklaruoja, kad visi Ukrainos uostai ir į juos plaukiantys laivai yra vertinami kaip potencialūs kariniai taikiniai. Maskvos teigimu, smūgiai buvo suduoti tikslingai, nes laivais ir uostų terminalais buvo gabenama bei sandėliuojama karinė technika, kuras ir šaudmenys Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.
- Ukrainos ir Vakarų šalių pozicija: Ukrainos valdžia ir tarptautiniai partneriai teigia, kad uostuose naikinama išskirtinai civilinė infrastruktūra – grūdų saugyklos ir maisto produktai. Jų teigimu, „Golden Leo“ ir kiti nukentėję laivai plukdė žemės ūkio produkciją (kukurūzus, kviečius) į pasaulines rinkas, o karinė parama Ukrainą pasiekia tik saugiais sausumos bei geležinkelių maršrutais per NATO kaimynes (Lenkiją, Rumuniją).
Ekonominės pasekmės ir pasaulinė grėsmė
Nepriklausomai nuo to, kokie kroviniai buvo gabenami, uostų paralyžius atveria gilią ekonominę krizę. Ukrainos ekonomikos analitikai skaičiuoja, kad visiškas jūrų koridoriaus sustabdymas šaliai kainuoja apie 2 milijardus dolerių per mėnesį. Tai vyksta pačiame vasaros javų nuėmimo įkarštyje, kai uostų pralaidumas yra gyvybiškai svarbus.
Tarptautinės organizacijos įspėja, kad šis sąstingis vėl suaktyvins maisto kainų šuolį pasaulinėse biržose. Kol Juodojoje jūroje neišspręstas saugumo klausimas ir laivų savininkai neranda būdų apdrausti savo turtą bei įgulas, Ukrainos jūrų uostai liks užverti, o prekyba vyks tik kur kas brangesniais ir ilgesniais sausumos keliais.
SN inf.
Rusijos ginkluotosioms Pajegoms vadovauja parsidave Vakarams isdavikai generolai ir Kremliaus liberast-piderasine gauja. Taip pat Rusijos Centrinis bankas – Amerikos banku filialas ir burzuju oligarchu grietinele is 90 metu. Rusija pralaimes nes negali laimeti tie kurie GINASI. Taip dar nebuvo istorijoje. ATAKUOK ir naikink priesus be gailescio -tiktai toks yra kelias i PERGALE.
Jokios pasaulinės grėsmės nėra. Persijos įlankos blokada kur kas pavojingesnė. O čia tik tiek, kad iš Ukrainos neišveš grūdų (išveš, tik sausuma), ir neatveš ginklų (kai reikės, atveš sausuma).