Dar prieš penkerius metus Lietuvos gynybos pramonė asocijavosi su nišiniais aukštųjų technologijų komponentais, lazeriais ir moksliniais tyrimais. Tačiau šiandien geopolitinė realybė ir strateginiai valstybės sprendimai lėmė tektoninį lūžį: Lietuva sparčiai transformuojasi į rimtą karinės pramonės gamybos šalį, kurioje kuriasi pasaulinio lygio gynybos milžinai.
Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą iš esmės pakeitė Europos saugumo architektūrą. Lietuva, būdama NATO pasienio valstybė, greitai suprato, kad pasikliauti vien tik tarptautinėmis tiekimo grandinėmis krizės atveju yra rizikinga. Šalies vadovybė priėmė strateginį sprendimą: karinį saugumą būtina stiprinti vietine gamyba. Tai ne tik užtikrina trumpesnes logistikos grandines šalies kariuomenei, bet ir tiesiogiai prisideda prie Ukrainos paramos bei šalies ekonomikos augimo. Per trumpą laiką gynybos pramonė tapo valstybės prioritetu numeris vienas.
Vienas didžiausių iššūkių karinėje pramonėje – biurokratija. Gamyklų statybos ir ginklų gamybos licencijavimas Europoje paprastai trunka metus. Lietuva šį barjerą įveikė priimdama revoliucinius įstatymų pakeitimus. Seimas supaprastino žemės įsigijimo, teritorijų planavimo ir statybų procedūras stambiems gynybos projektams. Užsienio investuotojams buvo atvertas „žaliasis koridorius“, leidžiantis pradėti gamyklų statybas net prieš gaunant galutinius statybos leidimus, jei objektas pripažįstamas esminiu valstybės saugumui. Tai tapo pagrindiniu masalu globalioms korporacijoms.
Teisinės reformos davė žaibiškų rezultatų. Į Lietuvą žengė stambiausi Vakarų gynybos pramonės žaidėjai. Vokietijos milžinė „Rheinmetall“ Baisogaloje pradėjo statyti 155 mm artilerijos sviedinių gamyklą, kuri tapo didžiausia užsienio investicija Lietuvos gynybos istorijoje ir integravo šalį į svarbiausias Europos amunicijos tiekimo grandines. JAV korporacija „Northrop Grumman“ pasirašė susitarimą dėl pėstininkų kovos mašinoms skirtos vidutinio kalibro amunicijos (30 mm) gamybos linijos įrengimo. Kartu Kaune iškilęs milžiniškas „Lithuania Defence Services“ kompleksas užtikrina, kad moderniausi NATO tankai („Leopard 2A8“) ir kita sunkiasvorė technika būtų remontuojama ir aptarnaujama vietoje.
Nors karinės pramonės bumas stiprina valstybės raumenis, jis neišvengiamai sukuria naujų nacionalinio saugumo grėsmių. Potencialaus karinio konflikto atveju visi šie objektai akimirksniu taptų priešo taikiniais numeris vienas. Amunicijos gamyklos ir tankų remonto centrai yra pirmaeiliai objektai, į kuriuos agresorius nukreiptų savo ilgojo nuotolio raketas, dronus kamikadzes ir diversines grupes, siekdamas paralyžiuoti kariuomenės aprūpinimą. Suprasdama šią riziką, Lietuva kartu su sąjungininkais turi spręsti kritinius uždavinius. Šių strateginių gamyklų apsaugai būtina dedikuoti moderniausias vidutinio ir trumpojo nuotolio oro gynybos sistemas, tokias kaip NASAMS. Pramonės objektai taip pat reikalauja hibridinės apsaugos – nuo nuolatinio karinio patruliavimo ir antidroninių sistemų aplink gamyklas iki aukščiausio lygio kibernetinio saugumo filtrų prieš priešo programišius, o gamybos linijų išsklaidymas skirtinguose regionuose padeda užtikrinti, kad vienas tikslus smūgis nesunaikintų viso šalies gynybinio potencialo.
Kol užsienio gigantai investuoja į sunkiąją ginkluotę ir amuniciją, vietinis Lietuvos verslas sužibėjo asimetrinio kariavimo technologijose. Šalyje veikiantis gynybos sektorius išaugo iki daugiau nei 80 įmonių. Lietuviški dronai, antidroninės sistemos (tokios kaip pasaulyje pripažinta „NT Service“ įranga) ir pažangūs optiniai taikikliai kasdien testuojami realiomis karo sąlygomis Ukrainoje. Gavusios neįkainojamą grįžtamąjį ryšį iš fronto linijos, Lietuvos įmonės sugebėjo žaibiškai adaptuoti technologijas, todėl tapo itin konkurencingos pasaulinėje rinkoje.
Šiandien Lietuvos karinė pramonė nebėra tik vizija – tai veikianti ekosistema, generuojanti tūkstančius aukštos kvalifikacijos darbo vietų ir pritraukianti milijardines investicijas. Valstybė planuoja investuoti dar virš milijardo eurų į naujus gynybos projektus. Lietuva sėkmingai įrodė, kad maža šalis per trumpą laiką gali tapti esminiu NATO pramoniniu ramsčiu. Karinės pramonės bumas ne tik sustiprino šalies gynybinę galią, bet ir įrašė Lietuvą į pasaulinį technologijų žemėlapį kaip patikimą, greitą ir inovatyvią saugumo garantę, pasiruošusią ginti savo strateginį turtą.
SN inf.
karo pelnosi tik ginklu gamintojai.Paprastiem zmonem,karo atveju,tai reiskia tik mirti ir kancias.Uz kiek lt.buve,esami valdzioje isdavikai mus pardave!?
Vakarai vis dar galvoja kad su Rusija kariaus ilga ilga iprasta ginkluotes kara Tai matosi is to kad prie busimos fronto linijos statomos karines amunicijos ir technikos remonto gamyklos . Rusija tokio karo nepatems. Vakarai isitikine kad Rusija NEPANAUDOS brandiuolinio ginklo. Dabartine Rusijos vadovybe NEPANAUDOS nes jie yra komunistinio seno raugo kurie visa laika ziurejo ir dar iki siol ziuri i Vakaru elito snukius KA PASAKYS ir KA NURODYS.. Vergams vergu dalia ….