JAV prezidento Donaldo Trumpo skambiai pasirašytas „pragariškų sankcijų“ įstatymas turėjo tapti mirtinu smūgiu Rusijos karo mašinai ir paskutiniu perspėjimu jos energetinio eksporto pirkėjams. Baltieji rūmai šį žingsnį demonstravo kaip bekompromisę jėgą, galinčią parklupdyti Maskvą ir priversti ją nutraukti karą Ukrainoje. Tačiau vos per kelias dienas tapo akivaizdu: tai, ką Vašingtonas pristatė kaip ekonominį vėzdą, realybėje tėra tuščia politinė deklaracija, demonstruojanti sparčiai nykstančias JAV galimybes diktuoti sąlygas globaliame pasaulyje.
Pagrindinis naujojo įstatymo svertas – suteikta teisė įvesti iki 100% muitus šalims, kurios toliau pirks rusišką naftą – turėjo įvaryti baimę didžiausioms pasaulio rinkoms. Tačiau atsakas iš Pekino ir Naujojo Delio buvo žaibiškas ir šaltas. Tiek Kinija, tiek Indija oficialiai nukirto: kaip pirko, taip ir pirks. Indija atvirai pareiškė, kad šalies vadovybės prioritetas yra 1,4 milijardo savo piliečių energetinis saugumas, o ne paklusnumas Vašingtono diktatui. Kinija savo ruožtu pabrėžė, kad suverenių valstybių prekybos santykiai yra neliečiami, o trečiųjų šalių spaudimas nebus toleruojamas.
Ši reakcija tapo skaudžiu D. Trumpo administracijos realybės patikrinimu. JAV grasinimai tiesiog nesuveikė, nes pasaulis nebėra unikalus politinis laukas, kuriame Vašingtonas vienas priima taisykles.
Didžiausia Vašingtono geopolitinio ribotumo priežastis – prarasta finansinių srautų kontrolė. Vakarų sankcijos, anksčiau atjungusios Rusiją nuo SWIFT sistemos, privertė Maskvą, Pekiną ir Naująjį Delį per rekordiškai trumpą laiką pastatyti naujus, nepriklausomus finansinius bėgius.
Šiandien prekyba tarp šių trijų valstybių yra beveik visiškai „dedolerizuota“. Kinija ir Rusija 100% sandorių vykdo rubliais ir juaniais per kinišką CIPS sistemą, o Indija ir Rusija virš 90% prekybos atlieka per rupijų ir rublių mechanizmus. Kadangi šie milijardiniai naftos sandoriai vyksta vietinėmis valiutomis ir nekeliauja per JAV bankus, JAV Federalinė rezervų sistema neturi jokių fizinių galimybių šių operacijų nei užblokuoti, nei stebėti. JAV sankcijos tiesiog šaudo į akląją zoną.
Ekspertai sutinka, kad D. Trumpo grasinimas pritaikyti 100% muitus Kinijai ar Indijai yra geopolitinis blefas. JAV ekonomika yra pernelyg glaudžiai susijusi su Azijos gamybos bei žaliavų grandinėmis. Jei Baltieji rūmai iš tiesų realizuotų šiuos muitus energetikos ar prekybos sektoriuje, pačioje JAV akimirksniu kiltų ekonominė katastrofa: prekių deficitas, masinis gamyklų stabdymas ir nevaldoma infliacija.
Kinija ir Indija tai puikiai supranta, todėl Vašingtono pareiškimus vertina kaip triukšmą, skirtą JAV ir jų vasalų auditorijai. Tai supranta ir Kremlius – Vladimiras Putinas susitikimuose su JAV pasiuntiniais demonstratyviai rodo pasitikėjimą savimi, žinodamas, kad jo biudžeto pajamos iš Azijos rinkų yra saugios.
Galutinė šio skambaus įstatymo nauda Ukrainos karo nutraukimui bus minimali. Rusija ir toliau turės pakankamai resursų tęsti karinius veiksmus, o nafta ir toliau tekės į rytus. Vienintelis apčiuopiamas šių sankcijų rezultatas bus dar didesnis pasaulio ekonomikos suskaldymas į du konkuruojančius blokus ir paspartintas JAV dolerio, kaip vienintelės pasaulinės rezervinės valiutos dominavimo pabaigą Azijoje. D. Trumpas norėjo parodyti pasauliui Amerikos galybę, tačiau pasirašęs šį įstatymą tik dar ryškiau išryškino jos realias ribas.

Rytai jau laimejo,kinija kontroliuoja 70 % o gavybai net 90% paasaulio prekybos,kur gamyklos,fabrikai – taigi kinijoje.Jav tik paslaugos,es irgi neatsilieka.Isvados aiskios.
TAI SAKYKIT, KODĖL JAV ELGIASI TAIP KVAILAI. NEJAUGI JAV YRA DAR DEVYNIOLIKTAS AMŽIUS…
Kodel tiktai JAV. ir Europa 100% viduramziu idiotai. Taip visada buna pries dideli pasaulini kara. Jeigu dar neprageret prota – prisiminkit ivykius pries I ir II pasaulinius karus. Istorija kartojasi tiktai dekoracijos truputi skiriasi. Sekmes greitai ir neskausmingai padvesti. TERMOBRANDUOLINIAI linkejimai
O pats kur atsisėdėti tikiesi?
Koks tavo reikalas.? Geriau rupinkis savimi
Didelis reikalas. Manai tavęs nepasieks? Afrikoje nebos’ sėdi? P. Amerikoje? Gal Antarktidoje Naujojoje Švabijoje? 🙂
MANES nepasieks
Ne devynioliktame, o 20 a. pabaigoje-pačioje 21 a. pradžioje, kai iš tikrųjų diktavo visam pasauliui, nelikus TSRS.