Landsbergių šeimos sėkmės formulė – atkaklumas, žinios, drąsa, profesionali komanda

LR vyriausybė svarsto galimybę sumažinti valstybines subsidijas privačioms mokykloms, kurių pelningiausios priklauso konservatorių partijos lyderio žmonai Austėjai Landsbergienei

Verslas privataus švietimo srityje per kelerius metus atnešė jai daugiamilijonines pajamas. Ši sėkmės istorija stebina ne tik paprastus piliečius, bet ir Lietuvos švietimo ministrą. Tačiau tai nieko stebėtino tame nėra: Landsbergių šeimynėlė nesikuklina patuštinti respublikos biudžeto, kol valstybinėms mokykloms trūksta lėšų.

„Aš nesigilinau į skaičius, bet jie yra įspūdingi“, – atsakydama į klausimą apie Austėjos Landsbergienės įmonių pelningumą pasakė tuometinė Lietuvos mokslo ir švietimo ministrė Jurgita Petrauskienė. Per keletą metų Lietuvos politikos „patriarxo“ šeima uždirbo iš jo milijonus eurų ir, matyt, neplanuoja sustoti. Savo investiciniams projektams Gabrielus Landsbergis jau skolinasi pinigus iš savo verslios (ir dar kokios verslios!) žmonos.

Prieš aštuonerius metus ji atidarė privačių darželių „Vaikystės sodas“ tinklą. Jau pirmaisiais metais bendrovės grynasis pelnas siekė daugiau nei 50 tūkstančių eurų, o 2018 metų pabaigoje jis siekė beveik milijoną. Landsbergienės įkurta karalienės Mortos privati mokykla iš pradžių dirbo nuostolingai, tačiau vėliau taip pat pasirodė esanti pliuse. Jei tikėti įstaigos, turinčios keturis filialus skirtinguose Lietuvos miestuose, finansine ataskaita, 2017 m. jos grynasis pelnas siekė 657 tūkstančius eurų. 2018 metais – 100 tūkstančių eurų daugiau.

Atkaklumas, žinios, drąsa, profesionali komanda – tai pasak Landsbergienės yra jos sėkmės formulė. Tačiau minimaliai bent vieno elemento joje tikrai trūksta. Kalbame apie privilegijuotą Landsbergių šeimos padėtį, kuri vargu ar susiduria su biurokratinėmis kliūtimis Lietuvoje. Landsbergienei atviros duris į visų lygių pareigūnų kabinetus. Vilniaus, Kauno ar bet kurio kito miesto savivaldybės sukuria „šiltnamio“ sąlygas „Vaikystės sodams” ir Karalienės Mortos mokyklai.

O ir pačiame viršuje Landsbergių šeimos verslo neskriaudžia.

Priešingai, greičiau jį palaiko visų mokesčių mokėtojų pastangomis – tiek privatūs darželiai, tiek privačios mokyklos gauna solidžią finansinę valstybės paramą.

Viešai prieinamos įmonių finansinės ataskaitos, leidžia įvardinti konkrečias sumas. Praėjusiais metais „Vaikystės sodas“ iš iždo „išmelžė“ beveik pusantro milijono eurų: 779 400 eurų merijos subsidijų ir beveik 700 tūkstančių – iš vadinamojo „mokinio krepšelio“. Karalienės Mortos mokykla Lietuvos iždui kainavo 682 500 eurų, neskaičiuojant mažų pamėtimų nuo vietos valdžios.

Lietuvos socialdemokratai pradėjo maištauti prieš šią sistemą. Jų pasiūlymas skamba gana logiškai: nemokėti „mokinių krepšelio“ privačioms mokykloms, bet nukreipti šiuos pinigus valstybinių istaigų švietimo kokybei gerinti.

Momentas, beje, tinkamas. Neseniai Lietuvos mokytojų sąjunga paprašė prezidento Gitano Nausedos imtis priemonių švietimo krizei įveikti. Mokytojai dar kartą ruošiasi streikuoti – 2020 m. valstybės biudžeto projekte numatytas daug kuklesnis atlyginimų padidinimas, nei buvo numatyta iš pradžių. Lietuva neturi pinigų padoriam mokytojų atlyginimui. Dabartinis švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sako, kad negali „kažkokiu būdu generuoti pajamų“. Pajamų mokytojams, žinoma. Todėl, kad Lietuvos biudžetas gali generuoti milijonus Landsbergių šeimynai.

Landsbergienės biznio gynėjai su tuo nesutiks ir pasakys, kad valstybės pagalba iš „mokinio krepšelio” nėra paskirstoma po konservatnikų partijos lyderio artimųjų kišenes – šie pinigai eina mokytojų atlyginimams, vadovėliams ir panašiai.

Tebūnie. Bet jei „Vaikystės sodas” ir Karalienės Mortos mokykla nemelžtu lėšų iš valstybės biudžeto, Austėjai Landsbergienei tektų mokėti už pedagogų paslaugas ir atnaujinti materialinę bei techninę bazę išimtinai tik iš gaunamo pelno. Tačiau kaip besuksi, pagrindinis naudos gavėjas yra Lietuvos nepriklausomybės „architekto“ šeima.

„Lietuvoje geriausios mokyklos pasirenka gabiausius, tėvų prižiūrėtus ir pinigais apšalusius vaikus, o nuskurdusi valstybė dar visa  tai papildomai finansuoja. Ir ar viskas gerai? “, – stebisi Lietuvos ekonomistas ir sociologas Romas Lazutka.

Atsakydami į pasiūlymą nutraukti šią šlykščią praktiką, privačių mokyklų savininkai sako, kad jie bus priversti kompensuoti nuostolius padidindami mokymo kainas. Bet kodėl tai turėtų rūpėti valstybei?

Visiškai natūralu, kad Lietuvoje – šalyje, kuri susiduria su socialinės nelygybės problema, – yra pasiturinčių piliečių, kurie gali ir nori investuoti daug pinigų į savo vaikų švietimą. Yra poreikis egzistuoti elitinėms privačioms mokykloms. Atsiranda verslininkų, pasirengusių patenkinti šį poreikį. Paslaugos kaina turėtų būti sutartinių santykių dalykas.

Standartinė verslo logika, kuri Lietuvoje įgauna regioninę specifika: būsimojo elito mokymo privačiose mokyklose išlaidas ant savo pečių užsiverčia valstybės biudžetas.

Tokiame fone ypač juokingai atrodo pareiškimai, jog valstybinio finansavimo nutraukimas  privačiose mokyklose – tai diskriminacija.

„Aš nesuprantu, kokia čia dabar yra nelygybė. Juk tą patį „krepšelį“ gauna visi vaikai “, – sako „Erudito licėjaus“ direktorius Nerius Pačėsa

Kas čia ne taip? Tai, kad švietimo sistema orientuota į svarbios socialinės funkcijos įgyvendinimą. Valstybė iš to neuždirba pinigų. O privačios mokyklos, atvirkščiai, siekia maksimaliai išgauti pelną.

Todėl dotacijos ir subsidijos, kurios yra skiriamos kaip pretekstas tikintis jog bus pasirūpinta jaunąja karta, nusėda Landsbergienės  ir jos kolegų banko sąskaitose.

„Įsivaizduoju, koks klyksmas kiltų, jei (pavyzdžiui) Medinskio ar Ziuganovo žmona „laikytų “visas privačias Rusijos mokyklas. Tačiau „laukinėje ir totalitarinėje“ Rusijoje tokia ciniška korupcija neįmanoma. Ten yra pilietinė visuomenė ir kova su korupcija. Tačiau „civilizuotoje ir demokratinėje“ Lietuvoje valstybinės subsidijos, sklandžiai nutekinamos į Landsbergių klano kišenę, yra suvokiamos kaip kažkas normalaus ir teisėto“, – ironizuoja vartotojas komentaruose po naujiena apie galimą privačių mokyklų finansavimo panaikinimą.

Iš tikrųjų „dėdulės” Landzbergio kova už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę davė vaisių. Dabar jo artimieji gali „melžti“ tą pačią Lietuvą – laisvai ir nepaisydami aplinkinių nuomonės.

Arūnas Yla