Ar jūs galėtumėte pragyventi nors metus be elektros, interneto ir mobiliojo telefono? Ji gali!

58-erių metų Velso gyventoja nusprendė palikti „civilizaciją“  ir persikelti į mišką prieš 18 metų. Vietinė spauda pavadino atsiskyrėlę „moterimi-hobitu“. Ema Orbach pati sau pasistatė (teisingiau išrausė) namą, o maitinasi ji  produktais, kuriuos išaugina savo darže ir randa gamtoje.

Jos nedideliame ūkyje yra pora arklių, trys ožkos ir septynios vištos. Lūšna padaryta iš molio ir arklių ekskrementų mišinio. Sienos padarytos iš šiaudų. Orbach sako, kad arklių mėšlas erzina ją žymiai mažiau, nei, pavyzdžiui, losjono po skutimosi kvapas.

Atsiskyrėlė sako, kad gyvena be rūpesčių ir sočiai. Ji beveik nekontaktuoja su visuomene. Tik retai, kai jai norisi pasilepinti saldumynais, Ema traukia į artimiausią miestelį. Čia parduotuvėje ji perka sau šokoladuką.

Moteris gali savarankiškai prisikapoti malkų, o vandenį ji nešasi iš upelio, kuris teka už šimto metrų nuo jos lūšnos. Tarp kitko, jos miško namelis turi pavadinimą – „dvasių šalis“. Vakarais Valų palikuonė linksminasi grodama keltų arfa. Gulti Orbach eina gana anksti – pusę aštuonių vakaro.

Ema pasakoja, kad susiliejimas su gamta jai padėjo pamiršti stresą. Miške tiesiog nėra faktorių, kurie galėtų jį kelti.

Kartais pas Emą ateina į svečius jos vaikai ir anūkai. Orbach juos pasitinka su džiaugsmu. Viena, kad moteris prašo giminaičių ateiti be jokių elektronikos įrenginių.

Išmaniuosius telefonus ir kompiuterius Ema prašo palikti kur nors namie ar mašinoje.

Patiko? Pasidalinkite!