Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) šios dienos posėdyje svarstė Seimo TTK grąžintą Konstitucijos 74 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3867. Šiuo projektu siūloma įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimą byloje „Paksas prieš Lietuvą“ (Nr. 34932/04), kuriuo Lietuva pripažinta pažeidusi Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 3-iąjį straipsnį, garantuojantį teisę į laisvus rinkimus, dėl pareiškėjo „pasyviosios“ rinkimų teisės būti renkamam Seimo nariu apribojimo nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio.

2011 m. Europos Žmogaus Teisių Teismas (Didžioji kolegija) savo sprendime konstatavo, kad „Nuolatinis ir neatšaukiamas buvusio prezidento diskvalifikavimas nuo parlamentinio posto, įvykęs po jo nušalinimo apkaltos tvarka, buvo neproporcingas“. EŽTT nustatė, kad dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui draudimas dalyvauti Seimo rinkimuose iki gyvos galvos yra per griežta bausmė. Teismas pripažino, kad neleisdama Paksui dalyvauti rinkimuose į Seimą, Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją, garantuojančią teisę į laisvus rinkimus.

TTK nusprendė daryti svarstymo komitete pertrauką ir kreiptis į Seimo valdybą, kad būtų pasiūlyta Vyriausybei sudaryti darbo grupę, kuri įvertintų įstatymo projektą Nr. XIIIP-3867 ir pateiktų pasiūlymus dėl galimų kitų alternatyvių Konstitucijos pataisų EŽTT Didžiosios kolegijos 2011 m. sausio 6 d. sprendimui byloje „Paksas prieš Lietuvą“ (peticijos Nr. 34932/04) įgyvendinti.

Nuo 2014 m. rugsėjo 25 d. Europos Tarybos Ministrų Komitetas, prižiūrintis EŽTT sprendimų vykdymą, minėto sprendimo atžvilgiu taiko sustiprintą vykdymo priežiūrą. Per daugiau nei ketverius metus taip ir nepavykus priimti reikiamų Konstitucijos pataisų, Lietuvai pirmą kartą buvo pritaikyta tarptautinė sankcija – 2018 m. gruodžio 4–6 dienomis vykusiame 1331‑ajame Ministrų Komiteto Žmogaus teisių posėdyje buvo priimta tarpinė rezoliucija, kuri reiškia, kad Lietuva nepaiso esminės dalies tarptautinių įsipareigojimų, kylančių iš narystės Europos Taryboje, tai yra pareigos besąlygiškai vykdyti EŽTT sprendimus.

Pažymėtina, kad tiek Konstitucijoje, tiek Seimo statute yra nustatyta ypatinga Konstitucijos pataisų pateikimo, svarstymo ir priėmimo tvarka, todėl, siekiant Konstitucijos pataisų priėmimo, yra reikalinga išties sutelkta politinė valia.

LRS inf.

Patiko? Pasidalinkite!