Santykinis skurdas Lietuvoje yra vienas aukščiausių Europos Sąjungoje. Blogesnė situacija fiksuojama tik Latvijoje ir Bulgarijoje.
2024-ųjų metų duomenimis, Lietuvoje apie 620 tūkst. gyventojų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos – tai sudaro 21,5 % Lietuvos gyventojų. Palyginimui, 2023 m. rodiklis buvo 20,6 %, taigi skurdo rizika per metus padidėjo 0,9 proc. punkto.
Taip pat egzistuoja absoliutaus skurdo matas – tai asmenys, kurių pajamos nesiekia būtiniausių poreikių tenkinimo lygio. 2024 m. tokių gyventojų Lietuvoje buvo apie 167 000, arba 5,8 % visų gyventojų.
Ar tikrai Lietuvoje gyvenimas gerėja, kaip teigia politikai?
Nepaisant politikų ir sociologų tvirtinimų, kad gyvenimas Lietuvoje gerėja, statistika rodo priešingai. Didmiesčių gyventojų, kurie gyvena iš paskolų ir atrodo finansiškai stabilūs, paveikslas gali būti klaidinantis. Renovacijos projektai, kurių metu seni tarybiniai daugiabučiai yra atnaujinami, taip pat prisideda prie gyventojų finansinės naštos, nes daugelis tampa priklausomi nuo įsipareigojimų bankams.
Skurstančių gyventojų skaičius nuolat auga, todėl galima teigti, kad Lietuva eina netinkama kryptimi. Atsakomybė už tai tenka ir patiems rinkėjams, kurie dešimtmečius balsuoja už tuos pačius politikus.
Kokia ateitis laukia Lietuvos?
Lietuva tapo pigios darbo jėgos tiekėja senbuvėms ES valstybėms. Daug jaunų, darbingo amžiaus žmonių emigravo ieškodami geresnio gyvenimo, todėl visuomenė sparčiai sensta. Pensininkai – viena pažeidžiamiausių socialinių grupių: 36,9 % jų gyvena skurde. Vaikų skurdo rizika siekia 19 %, o labiausiai pažeidžiami yra vieniši tėvai.
2024 m. 22–23 % gyventojų Lietuvoje yra 65 metų ir vyresni. Prognozuojama, kad iki 2050 m. senjorai sudarys 30–35 % visos populiacijos.
Kaimo vietovės taip pat susiduria su didelėmis problemomis: mažėja darbo vietų, prastėja paslaugos, pajamų skirtumai tarp miestų ir kaimo gyventojų didėja. Per pastaruosius 30 metų iš Lietuvos emigravo daugiau nei 1 mln. gyventojų, daugiausia jaunų ir darbingo amžiaus.
1990 m. Lietuvoje gyveno apie 3,7 mln. žmonių, o 2024 m. – tik apie 2,85 mln. Jei demografinės ir socialinės tendencijos nesikeis, iki 2100 m. gyventojų skaičius gali sumažėti iki mažiau nei 2 mln.
Tęsiant dabartinę socialinę ir ekonominę politiką, Lietuva rizikuoja tapti viena labiausiai nykstančių ir skurstančių ES šalių.
SN inf.
Per 30metų Lietuva nuvaryta juodai.Sugriauti kolūkiai,prichvatizuota ir sunaikintos veikiančios gamyklos kuriose dirbo 5000 ir daugiau darbininkų.Viskas juk buvo sukurta lietuvių rankomis visi turėjo darbus tiek kaime tiek mieste.Jus pervažiuokit per kaimus niekas nieko nelaiko,įsikurusias įmonės galima suskaičiuoti ant rankos pirštų.
Kolchozas LTSR veikė geriausiai visoje SSRS ir geriausiais derliaus metsis prikūlė rekordinį 3mln tonų grūdųo ẓ̌emės ūkyje dirbo 24% žmonių.
Dabar ūkininkai prikulia iki 7,5 mln tonų grūdų,žemės ūkyje dirba 6% žmonių ir nereikia nei moksleivių, nei stude tų talkų.
Tad neverta verkšlenti kaip buvo ,,gerai,, okupuotiems,pažemintiems,be atimto turto ir su visa kolektyvine atsakomybe… tad nereikia čia pasakų sekti
Lygina profesorius kai anksciau augino viska, o dabar augina tik grudines kulturas, tai aisku, kad bus daugiau, kai augina tik viena dalyka. Tau tokiam protingam tik i seima eit, o ne kazkur komentuot kazka.
Tuo labiau, kai anksciau kiek buvo ganyklom skirtu zemiu, tuo paciu misku
O dabar miskai ir ganyklos paverstos i dirbamas zemes. Matai lygina jis diena su naktim.
Aha dabar kai varo chemikalais visus javus, kad jų daugiau būtų reiškia geriau, negu kai anksčiau to nedarė ir žmonės sveiką maistą valgė? Ponas tikriausiai neesate girdėjąs posakio, kad kokybė visada geriau negu kiekybė.
Taip pat buka girtis tuo, ko Lietuvai beveik nelieka, beveik viską išveža į užsienį. Ir kokia nauda Lietuvai, kad jie prikulia daugiau? Visiškai jokios. Pažiūrėkit parduotuvėse batonų, bandelių kilmės šalis. Estija, Latvija, Norvegija, Švedija, Voketija, Lenkija, Ukraina. Šitiek prikulia, bet kažkodėl Lietuvoj beveik nieko iš to negamina.
Jus man pasakikit kodėl prekybos centruose nebuna vietos į mašinos pasistatyti nedideliuose miestuose
Lizinginiai suvažiuoja
Nes net ir ubagan lietuviui yra gėda vaikščioti pėsčiomis. Todėl stengiasi pirkti už paskutinius pinigus mašiną. Pas mane pavyzdys – kaimynas alkoholikas, boba irgi pageria. Bet abu dirba (ne kažin koks darbas), bet kieme du automobiliai. Nes pėsčiomis zapadlo. Ir skundžiasi, kad pinigų trūksta.
Tas yra, ne dėl to kad visi pinigais aptekę, bet lankymasis parduotuvėse yra didžiosios žmonių dalies pramoga. Ypač mažesniuose miestuose. Yra kas lankosi parduotuvese į savaitę kartą yra, yra kas lankosi kiekvieną dieną po kelis kartus, tiesiog vaikščiodami po eilės ir pirkdami kažką nereikšmingo. Nes, tiesiog nėra kur daugiau nuvažiuoti ir kažką veikti. Pati esu kilus iš nedidelio miesto ir žinau kaip žmonės elgesi, net ir pažįstami patys sako, o ką veikt daugiau? Ne, tai kad valdžia investuotų į mažesnių miestų infrastruktūrą, kad žmonės galėtų turėti kažkokią veiklą, viską atiduoda užsienio valstybėms. Minėti nereikia tikrai kokioms. Dzin tie lietuviai, jie pavaikščios po parduotuves ir bus užimti.
O iš kur žinome, kiek dabar Lietuvoje gyventojų. Juk surašymo seniai nėra.
Greiciau ta evrozhopa subyretu,uzsilenktu kormylitsa,nieksams.30 daugiau metu niekas negalvoja kurti,uzsidirbti,vystyti,visi visoj eurozhopoj,tik „prie lovio”.Pradedant urshulemis,kurios po keleta milijardu,visu likusiu sveikatos kaina,ir baigiant vietiniais parazitais.As tik uz tai,kad shis bardelis (es),kuo greiciau uzsilenktu.Es,-ne paciu europieciu darinys.Tiesiog globalus oligarhai atrade nisha,kur dar galima investuoti,kad nusigraibyt grietinele.Linksmu laidotuviu europai!
Greičiau tavo sup-ta UK subyrės nevykėli.
Ajajai. Tai kaip čia daba taip? Ei aukštas ir kvailas, kaip su ta gerove?
tai kad visa europa jau smunka žemyn didėja nedarbas gamyklos užsidaro , o lietuva tai kvailių ir vagių šalis buvo ir bus, tvarką daryti nuo viršaus reikia valdininkus naikinti ir sodinti į cypę kurių be galo priviso