Finansų ministerijai paskelbus konsultacijas dėl mokesčių sistemos reformos, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas kartu su VU mokslininkais kreipėsi į Finansų ministeriją, ragindami mokesčių reformą vykdyti socialiai atsakingai. Anot ekspertų, nors dalies mokestinių lengvatų naikinimas seniai lauktas, tačiau svarbu, kad didesnė mokesčių našta nebūtų perkelta mažiausias pajamas uždirbantiems žmonėms.
„Naikindami išimtis ir didindami mokesčius, privalome užtikrinti, kad to nedarome mažiausiai uždirbančių žmonių sąskaita. Taip pat labai svarbu, kad panaikinus įvairias lengvatas ir surinkus daugiau lėšų biudžetą, jos būtų naudojamos tikslingai – socialinės srities biudžetui didinti: pensijų, socialinės paramos didinimui ir viešųjų paslaugų plėtrai. Tik taip ištrauksime senjorus, žmones su negalia iš skurdo bei suteiksime galimybę į darbo rinką integruotis didesnei daliai žmonių, neskursti ir gyventi oriai“, – sako tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
Pasiūlymus Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms kartu su nevyriausybininkais rengusi Vilniaus universiteto docentė dr. Jekaterina Navickė sako, kad vadinamojo „gyvulių ūkio“ naikinimas seniai pribrendęs klausimas, tačiau ne mažiau svarbu, kad naikinant vienas lengvatas, neatsirastų naujų, dar labiau pajamų nelygybę šalyje didinančių iniciatyvų.
„Svarbu neperšokti nuo vilko ant meškos. Matome, kad vietoj senų lengvatų, plūsta lobistų siūlymai dėl naujų lengvatų. Pavyzdžiui, pats pirmasis Lietuvos verslo konfederacijos pasiūlymas mažinti progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą būtų naudingas tik pačias didžiausias algas gaunantiems, o kitiems tai būtų vien nuostolis dėl dar mažesnio biudžeto surinkimo, prastesnių viešųjų paslaugų“, – sako socialinės politikos ekspertė.
Ekspertė taip pat siūlo svarstyti apie pagalbą mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms, kad, panaikinus lengvatas, nedidelės jų pajamos dar labiau nemažėtų. Tokia pagalba galėtų būti numatyta taikant darbo rinkos ar socialinės apsaugos priemones.
„Pirmiausia turi būti naikinamos mokestinės lengvatos, kuriomis didžiąja dalimi pasinaudoja labiau pasiturintys gyventojų sluoksniai bei tos lengvatos, kurių atsisakius į biudžetą būtų surenkama daugiausiai lėšų. Lengvatų naikinimas taip pat turi būti vykdomas kartu su sprendimais, kurie didintų plačių gyventojų grupių pajamas, pavyzdžiui, didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Padidinus NPD iki minimalios algos mažiausios algos didėtų apie 10%. Reikia išlaikyti ir tas lengvatas, kurios yra skirtos aiškiai numatytoms socialiai pažeidžiamoms grupėms arba ribotą laiką skatina įsitraukimą į darbo rinką. Pavyzdžiui, gyventojų pajamų mokesčio lengvata negalią turintiems arba pirmą individualią veiklą pradedantiems asmenims“ , – tvirtina J. Navickė .
Lietuvą ne vienerius metus kritikuota Europos Komisijos ir Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos dėl didelio skurdo ir pajamų nelygybės šalyje. 2019 m. skurdo rizikos riba Lietuvoje siekė 379 Eur per mėnesį vienam asmeniui, tačiau 2018 m. vidutinė senatvės pensija siekė 312 Eur, vidutinė socialinė piniginė parama nepasiturintiems gyventojams – 81 Eur, šalpos pensijų bazės dydis – 130 Eur.
2018 m. Lietuvos socialinės apsaugos finansavimas nuo bendrojo vidaus produkto siekė tik 15,8 proc. ir buvo beveik perpus mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis (27,9 proc.).
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas vienija daugiau nei 50 skurdo mažinimo srityje dirbančių nevyriausybinių organizacijų. Su visais pasiūlymais mokesčių reformai susipažinti galima ČIA.
Vienų, Lietuvos rezervatiečių, laukia – graudi. Kitų – išganinga ateitis. Po pandemijos triumfo, net nieko daugiau nedarant, statistinis skurdas sumažės kartu su skurdukais.
😆Ar tuose deklaruojamose veiksmuose įžvelgiate, kur nors
logikos?!Pakuždėsiu Jums .🙂🙃
Daugiabučių avarinių namų, bendrabučių ir mases nemokių žmonių traukite iš namų administravimo vergovės, žmonių teisių pažeidimų, antihigieninių sąlygų, beteisių pinigų nusavinimo, dalinai savininkų turto sunaikinimo.
Ieškokite sprendimų, kaip darant tiek daugybinių pažeidimų, atlyginsite žalas ar įpareigosite atlyginti namų administratorių.
Kol žmonės įsiutę ir visiškai netekę kantrybės, teismas nepradeda apsupti ir iš teismų už plaukų traukti teisėjus, tai tik mano nuomonė? ! 🙂
Pamenate eile metų namo stoviui gerinti buvo traktuojamas ir pritaikomas įvedamas toks įstatymas, kurio dėka administratoriai lobsta o dalis žmonių skursta avariniuose namuose. Žmonės palikti beteisiai jų pranešimų ir pareiškimų atsakingai nėra kam tirti. Va , deklaruojamoje teisinėje, gerovės valstybėje…. 🙂
Žmonės -savininkai nukentėję, nuo namo stovio gerinimo, kai virsta po eile metu avariniu ir administratorių penėjimo ir ypatingai rajonuose.
Kada išdrysite pamatyti ir imti stabdyti, seimo nariai?!
o kada atiduos nusavintas pensijas šimonyte pamiršo kai pasisavino
Lietuvos gyventojai!
Ketinama suduoti smarkų smūgį kertiniam visuomenės pagrindui – šeimoms. Tas smūgis vadinasi: Stambulo Konvencija. Tad jei Jums rūpi Jūsų šeimų ir vaikų ateitis, stabdykime šio dokumento ratifikavimą ir siekime atsakomybės valstybės tarnautojams, kurie kėsinasi į Mūsų gerbūvį. Pirmas ir mažas žingsnelis yra savo valios išreiškimas: https://www.peticijos.com/draudimas_ratifikuoti_stambulo_konvencij_ir Sekantis: burimasis su savo bendruomene ir siekimas valstybės tarnautojų atsakomybės, kurie tokiu būdu kėsinasi į šeimų gerovę, Konstitucinę santvarką ir Lietuvių tautos, bei teisėtų gyventijų ateitį. Įgyvendinus šiuos tikslus, tai pat, reikia surasti kelią, kaip užkardyti tokius išpuolius ateityje.
Pripieš pinigų ir padalins
Nepripieš. Lietuva tokios teisės atsisakė galutinai, įsivesdama eurą. Gali tik skolintis, o skolas reikia grąžinti. Todėl bus bukai keliami mokesčiai. Jau buvo kalbos apie PVM didinimą. Jį tikrai padidins. Nes jokie kiti mokesčiai nesuneš į biužetą tiek daug, kiek PVM’as. Dar gal akcizą padidins. Įves automobilių mokestį, kurį reikės mokėti kasmet, o ne tik registruojant.