Sorošo-LRT politinių debatų laidoje žurnalistė Rita Miliūtė pademonstravo savo akiplėšiškumą ir parodė politikams, kam jie privalo paklusti. Pasirodo, kad galima būti ir rusofobu (Naglio Puteikio pavyzdys), bet tai neužtikrina galimybės pasisakyti kitomis temomis, kaip, pavyzdžiui, apie liberalo Eligijaus Masiulio darbelius.

Badantys pirštais į Aleksandrą Lukašenką, dažnai parodo, kad žodžio laisvė Lietuvoje egzistuoja „de fakto“, o realiai veikia visiška nuomonių cenzūra, kai šios netinka politiką diktuojantiems šeimininkams.

Tai, kad tokios kaip Miliūtės ir Tapinai veikia pagal Sorošo liniją, jau ne paslaptis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Linas Linkevičius, nors ir buvęs komunistas, Ritos nėra pertraukinėjamas, o ką jau kalbėti, kai į eterį pasklinda šv. Ingridos giesmės, tuomet Sorošo-LRT eteryje įsivyrauja mirtina tyla…

Rita Miliūtė bando save pateikti kaip labai sąžiningą ir padorią žurnalistę, kuri mokina, kad negražu laidoje apkalbėti žmogų, kuris negali replikuoti, šiuo atveju buvo nutrauktas Naglis Puteikis, kuris priminė apie teisiamą liberalą Eligijų Masiulį. Galima būtų išvardinti dešimtis atvejų, kai Miliūtė apkalbinėjo žmones, kurie tikrai neturėjo galimybės replikuoti.

Taip pat buvo elgiamasi ir su Neringa Venckienė, kuri po šios laidos pareiškė, kad: 46 milijonai per metus – tiek kainuoja propagandinės LRT išlaikymas. Kol 600000 lietuvių gyvena skurde, LRT vadovai gauna šimtatūkstantines algas. Vietoj nešališkos informacijos pristatymų, LRT tapo politiniu propagandos įrankiu, reklamuojančiu sisteminius politikus ir šmeižiančius opoziciją.

BV inf.

Patiko? Pasidalinkite!