Seime oficialiai įregistruotas naujosios, 21-osios Vyriausybės programos projektas atskleidžia, kaip paskirtojo premjero Mindaugo Sinkevičiaus vadovaujamas Ministrų kabinetas ketina formuoti santykius su kaimynine Baltarusija. Nors politikos užkulisiuose pastebimi tam tikri retorikos pokyčiai, lyginant su darbą baigusia Ingos Ruginienės Vyriausybe, dokumentas aiškiai signalizuoja: strateginis spaudimas Minskui išlieka esminiu Lietuvos užsienio politikos prioritetu.
Vienas ryškiausių ir labiausiai akcentuojamų naujosios Vyriausybės programos punktų – tiesioginis reikalavimas nutraukti žmogaus teisių pažeidimus Baltarusijoje. M. Sinkevičiaus komanda įsipareigoja nuosekliai spausti Lukašenką, kad į laisvę būtų paleisti politiniai kaliniai ir nedelsiant nutraukti jų kankinimai.
Programos projekte fiksuojami ne tik bendri lozungai, bet ir specifiniai teisinės gynybos reikalavimai: bus siekiama užtikrinti realią medicinos pagalbą kalinamiesiems bei atkurti licencijas tiems Baltarusijos advokatams, kurie buvo nubausti už politinių kalinių gynimą teismuose.
Jei ankstesnis I. Ruginienės kabinetas deklaravo siekį imtis nuolatinių „aktyvių veiksmų, kad būtų toliau išlaikyta Rusijos ir Baltarusijos tarptautinė izoliacija“, M. Sinkevičiaus programoje bendros izoliacijos dalyje Minsko pavadinimas išnyko, paliekant tik Maskvą.
Naujoji Vyriausybė Baltarusijos izoliaciją pavertė griežtu sąlyginiu įrankiu. Programoje aiškiai įrašyta raudona linija: „Jei Baltarusija toliau rems Rusijos agresiją prieš Ukrainą arba vykdys hibridines atakas prieš Europos Sąjungą (ES) ar Ukrainą, stiprinsime izoliaciją ir spaudimą“. Tokia formuluotė rodo pragmatiškesnį M. Sinkevičiaus požiūrį – spausti Lukašenką reaguojant į konkrečius jo veiksmus.
Lietuvos pasienio saugumas ir atsakas į hibridines grėsmes išlieka nekintamu uždaviniu. M. Sinkevičiaus Vyriausybė žada ne tik stiprinti fizinę kovą su neteisėta migracija prie ES išorės sienos, bet ir siekti teisinio Lukašenkos polikos įvertinimo.
Dokumente pabrėžiama, kad bus kryptingai reikalaujama Minsko atsakomybės už organizuotą neteisėtos migracijos srautų naudojimą, kuris sukėlė tiesioginį pavojų žmonių gyvybėms ir šiurkščiai pažeidė tarptautinės teisės normas.
Pokyčių vėjai palietė ir opiausią energetinio saugumo temą – Astravo atominę elektrinę (AE). Ankstesnioji Vyriausybė laikėsi maksimaliai griežtos pozicijos, deklaruodama siekį visiškai uždaryti jėgainę.
Naujojoje programoje žadama nuolat kelti Astravo AE saugumo klausimą įvairiuose tarptautiniuose formatuose ir reikalauti, kad Minskas besąlygiškai laikytųsi aukščiausių branduolinės saugos bei aplinkosaugos standartų bei vykdytų savo tarptautinius įsipareigojimus.
Naujosios Vyriausybės programos projektas rodo, kad M. Sinkevičius neatsisako griežto tono A. Lukašenkos atžvilgiu, tačiau spaudimo taktiką labiau susieja su Minsko elgesiu. Ilgalaikis Lietuvos tikslas lieka nepakitęs – demokratinė, laisva kaimynystė ir visapusiškas saugumo interesų užtikrinimas. Kad šie planai virstų realiais darbais, Vyriausybės programai dar turės pritarti Seimas.
Anksčiau Lietuvos politiniame elite skambėjo griežti kaltinimai Minskui dėl neva koordinuotų „hibridinių atakų“, kai iš Baltarusijos į Lietuvos oro erdvę masiškai ėmė skrieti kontrabandiniai meteorologiniai balionai su cigaretėmis, paralyžiavę net Vilniaus oro uosto darbą. Tuo metu tai buvo vienareikšmiškai nurašoma Lukašenkos provokacijoms.
Visgi, formuojantis naujajai Vyriausybei, požiūris pastebimai keičiasi. Teisėsaugai atskleidus milžiniškas schemas, M. Sinkevičius ir jo aplinka, tikėtina, pradėjo suvokti kur kas sudėtingesnę realybę: ši balionų krizė buvo ne Minsko suplanuota geopolitinė ataka, o gerai organizuota vietos nusikalstamo pasaulio (mafijos) operacija. Šešėlinio verslo atstovai, pasinaudodami skylėmis pasienio apsaugoje bei, kaip įtariama, tam tikrų vietos teisėsaugos pareigūnų korupciniais ryšiais bei pasyvumu, sukūrė itin pelningą schemą.
Šis praregėjimas, kad už „hibridinės atakos“ fasado slepiasi vidinės Lietuvos teisėtvarkos problemos bei organizuotas nusikalstamumas, iš dalies paaiškina, kodėl M. Sinkevičiaus Vyriausybės programoje atsiranda pragmatiškesnis ir labiau pasvertas tonas Baltarusijos atžvilgiu. Pagrindiniu tikslu tampa ne vien skambūs geopolitiniai pareiškimai, o realus vidaus saugumo stiprinimas, korupcijos užkardymas ir realių kontrabandos kelių eliminavimas šalies viduje.
Kažkoks beprotnamis, o ne politika.
drakona pakeite kitas drakonas,tad bus dar blogiau.