Apgauti Celofano fanai: „Tikėjome juo, o likome su beverčiais popiergaliais“

Visuomenės veikėjas ir socialinių tinklų veikėjas Antanas Kandrotas, visuomenei geriau žinomas Celofano pravarde, savo ištikimiausiems sekėjams pažadėjo finansinę revoliuciją. Tačiau realybėje tūkstančiai žmonių liko su beverčiais popieriniais atvirukais rankose, o pats schemos autorius nuo teisingumo pasislėpė Baltarusijoje. Kaip veikia viena skandalingiausių pastarųjų metų pinigų viliojimo schemų Lietuvoje?

Žadėtoji finansinė revoliucija

Viskas prasidėjo nuo skambių pažadų socialiniuose tinkluose. A. Kandrotas savo vaizdo įrašuose pradėjo aktyviai reklamuoti vadinamąją „CLF kriptovaliutą“. Žiūrovams, kurių didžiąją dalį sudarė finansiškai pažeidžiami, teisine sistema nusivylę ar tiesiog lengvu uždarbiu patikėję žmonės, buvo žadama neįtikėtina grąža ir galimybė „atsirišti nuo bankų sistemos“.

Kad ažiotažas būtų dar didesnis, Celofanas pasitelkė agresyvios rinkodaros triukus. Buvo organizuojamos akcijos, kuriose pirkėjams žadėti prabangūs prizai: „Pirk CLF kuponų už tam tikrą sumą ir laimėk Maserati“. Patiklūs žiūrovai puolė pirkti kuponus, kurių vertė svyravo nuo 10 iki kelių šimtų eurų.

Teisiniai spąstai: pirkėjai įsigijo ne kriptovaliutą, o suvenyrus

Didžiausia apgaulė išaiškėjo pažvelgus į pirkimo sąlygas, kurias pirkėjai dažniausiai praleisdavo neperskaitę. Skirtingai nei tikrosios kriptovaliutos, kurios veikia decentralizuotame „blockchain“ (blokų grandinės) tinkle ir turi realų technologinį pagrindą, CLF neturėjo nieko bendro su technologijomis.

Teisiškai svetainėje buvo pardavinėjami tiesiog suvenyriniai „CLF atvirukai“ arba „kuponai“. Pirkimo taisyklėse smulkiu šriftu buvo aiškiai parašyta:

• • Šios prekės yra tik suvenyrai ir gali neturėti jokios realios finansinės vertės.
  • Sumokėti pinigai yra negrąžinami.
  • Pardavėjas neprisiima jokios atsakomybės už nuostolius.

Tai reiškia, kad Celofanas iš anksto apsidraudė nuo teisinių ieškinių. Žmonės, galvoję, kad investuoja į ateities valiutą, teisiškai tiesiog nusipirko brangius popiergalius.

Nukentėjusiųjų balsai: nusivylimas, gėda ir pyktis

Apgautų sekėjų uždarose grupėse ir po Celofano vaizdo įrašais vis dažniau pasirodo emocingi komentarai. Žmonės, kurie dar neseniai jį laikė „kovotoju už tiesą“, dabar jaučiasi išduoti ir palikti likimo valiai.

„Tikėjau Antanu, galvojau, kad jis tikrai kovoja prieš sistemą ir padės paprastiems žmonėms praturtėti. Nusipirkau CLF kuponų už 300 eurų – man tai yra pusė pensijos. Dabar supratau, kad likau su beverčiu popieriumi, o jis pats sėdi Minske ir juokiasi iš mūsų.“

„Nusipirkau kuponų už 1000 eurų vien tam, kad dalyvaučiau pažadėtame prabangaus automobilio lošime. Lošimas taip ir neįvyko, automobilio nėra, o Celofanas vaizdo įrašuose rėkia, kad patys esame kalti, nes pirkome atvirukus. Tai grynas pasityčiojimas.

„Draugai ir šeima mane perspėjo, kad tai piramidė ir finansinė apgaulė, bet aš juos vadinau ‘sistemos vergais’. Dabar man tiesiog gėda jiems prisipažinti, kad praradau pinigus. Prisijungiau prie nukentėjusiųjų grupės, ieškome būdų, kaip jį pasiekti per teisėsaugą.“

„Kai pradėjome reikalauti grąžinti pinigus, jis pasiūlė savo ‘nemokamą dirbtinio intelekto advokatą’. Bandžiau parašyti tam jo robotui – jis tiesiog išmeta bendras frazes iš interneto, kurios teisme nieko nereiškia. Tai dar viena dūmų uždanga, kad tik nereikėtų grąžinti pinigų.“

Institucijų reakcija ir bėgimas į Baltarusiją

Schema greitai patraukė valstybinių institucijų ir nepriklausomų tyrėjų dėmesį. Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) išplatino oficialų įspėjimą, kuriame paragino vartotojus nepasiduoti klaidinimui. Kai nukentėjusių sekėjų pyktis pasiekė viršūnę, o teismas kitoje finansinių nusikaltimų byloje A. Kandrotui skyrė realią laisvės atėmimo bausmę, Celofanas pasirinko bėglio kelią. Jis pasišalino iš Lietuvos į Baltarusiją. Iš Minsko transliuojamuose vaizdo įrašuose Celofanas dabar vaidina „politinį pabėgėlį“ ir visiškai neigia savo kaltę prieš apgautus pirkėjus.