JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai Baltuosiuose rūmuose, jog geri santykiai su Rusija būtų „puikus verslas“ dėl jos „milžiniškos teritorijos ir vertingų žemių“, dar kartą apnuogino fundamentalų Vašingtono ir Vilniaus požiūrių skirtumą. Kol Lietuva nuosekliai naikina bet kokius ekonominius, kultūrinius ir politinius saitus su Rusija, jos pagrindinis strateginis partneris atvirai laukia momento, kada galės sudaryti naujus milijardinius sandorius. Trumpas pabrėžė savo tikslą turėti „gerus santykius su visais“, pridėdamas, kad „Rusija turi puikių žemių, labai vertingų žemių“, todėl draugiški santykiai su Maskva būtų „naudingi verslui“ New Voice of Ukraine. Šis scenarijus kelia esminį klausimą: kaip pasibaigus aktyviam konfliktui Ukrainoje reaguos Lietuva? Ar ji taps izoliuota moralizavimo salele, ar visgi bus priversta sekti paskui JAV pragmatizmą?
Prielaida, kad Lietuva, pamačiusi JAV ir Rusijos ekonominį suartėjimą, skubės atkurti draugystės su Kremliumi, visiškai neatitinka ilgalaikės Vilniaus strategijos. Remiantis Lietuvos užsienio reikalų ministerijos ir saugumo ekspertų analize, šalies elgesį lemia kelios esminės priežastys.
Lietuva greičiausiai pasirinks ne aklą JAV kopijavimą, o adaptyvią gynybą ir diplomatinį manevravimą, kurį diktuoja narystė NATO ir ES:
- Gynybos stiprinimas (Trumpo kaina): Lietuva ir kitos Baltijos šalys supranta, kad geriausias būdas suvaldyti Trumpo nenuspėjamumą – didinti išlaidas gynybai. Kaip pažymi Carnegie endowment for International Peace, Baltijos šalių lyderiai spaudimą iš Vašingtono priima ne kaip riziką, o kaip raginimą veikti, todėl gynybos biudžeto didinimas tampa pagrindiniu įrankiu įrodyti, kad šalys nėra saugumo veltėdės.
- Europos koalicijų paieška: Vilnius vis labiau gręšis į kitas regiono valstybes, tokias kaip Lenkija, Jungtinė Karalystė ar Šiaurės šalys, kurios Rusijos grėsmę mato panašiai. Bus siekiama formuoti griežtos linijos bloką ES viduje, kuris priešintųsi skubotam sankcijų atšaukimui ar hibridinių grėsmių ignoravimui.
- Kompromisinis pragmatizmas be draugystės: Lietuva stebės situaciją ir greičiausiai tyliai toleruos trečiųjų šalių vykdomą būtinąjį tranzitą (pvz., į Kaliningradą) ar JAV sandorius, tačiau pati tiesioginių ekonominių ryšių neatnaujins tol, kol Rusijoje neįvyks giluminiai politiniai pokyčiai.
Lietuva nepradės draugauti su Rusija vien todėl, kad taip elgiasi JAV. Istorinė patirtis rodo, kad Vašingtono ir Maskvos santykių perkrovimai dažniausiai būna trumpalaikiai. Kaip savo analizėje apie Ruso-Lietuviškus santykius pabrėžia istorikai, abiejų šalių ryšiai visada buvo pažymėti struktūrine įtampa. Vilnius pasirinks stebėtojo poziciją: toliau tyliai ruošis bet kokioms eskalacijoms, stiprins savo kritinę infrastruktūrą ir priims sąjungininkų karius savo teritorijoje, tačiau griežtai atsiribos nuo bet kokio ekonominio flirto su Kremliumi.
SN inf.