Ar pažįstate žmogų, kuris nuolat vėluoja dešimt, penkiolika ar net trisdešimt minučių? O galbūt pats kasdien patiriate milžinišką įtampą, kai, nepaisant visų pastangų, vėl nespėjate į susitikimą ar traukinį? Visuomenėje įprasta manyti, kad vėlavimas – tai tiesiog blogas įprotis, tingumas arba nepagarba kitiems. Tačiau psichologai ir psichiatrai vis garsiau kalba apie tai, kad chroniškas punktualumo trūkumas dažnai yra gilesnių psichikos sveikatos iššūkių simptomas, o ne charakterio yda.
Garsi psichologė Marianna Abravitowa savo komentaruose leidiniui „Abzats“ pabrėžė, kad lėtinis vėlavimas gali rodyti rimtas vidines problemas, o specialistai dažniausiai išskiria tris diagnozes, kurios slepiasi už šio elgesio. Pirmiausia, tai dėmesio deficito ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD), kurį turintys žmonės kenčia nuo „laiko aklumo“ – jie nesugeba intuityviai jausti laiko tėkmės, todėl jiems sunku objektyviai įvertinti, kiek užtruks pasiruošimas, o pakeliui link durų juos lengvai išblaško bet kokia smulkmena.
Antroji priežastis gali būti depresija, kuri drastiškai sumažina energijos lygį ir motyvaciją, todėl net toks paprastas veiksmas kaip išlipimas iš lovos ar apsirengimas reikalauja milžiniškų valios pastangų, o sulėtėjusios kognityvinės funkcijos paverčia dienos planavimą chaosu. Trečioji dažna priežastis – obsesinis-kompulsinis sutrikimas (OKS), kai vėluojama dėl varginančių ritualų, pavyzdžiui, poreikio prieš išeinant kelis kartus patikrinti viryklę ar spynas. Taip pat vėlavimą gali skatinti chroniškas nerimas ar perfekcionizmas, kai žmogus baiminasi atvykti per anksti arba negali išeiti, kol neatliko paskutinės užduoties idealiai.
Jei pastebėjote, kad šis įprotis nuolat kelia įtampą, gadina santykius ar kenkia karjerai, padėtį galima pakeisti taikant kelis nesunkius ir efektyvius būdus, kurie padės kontroliuoti laiką ir atsikratyti alinančio streso. Labai svarbu pradėti planuoti „pakeitimo laiką“ ir niekada neplanuoti kelionės minutė į minutę – jei kelionė trunka 20 minučių, savo kalendoriuje jai skirkite 35 minutes, kad likusį laiką galėtumėte ramiai palaukti vietoje, užuot lėkę patiriant įtampą.
Taip pat vertinga pakeisti strategiją ir nustatyti ne atvykimo, o specialų „išėjimo“ žadintuvą, kuris signalizuoja, kad privalote peržengti namų slenkstį ir mesti visus nebaigtus darbus. Kadangi ryte mūsų smegenys veikia lėčiau, viską paruoškite iš vakaro – drabužių pasirinkimas, daiktų susidėjimas ir raktų suradimas turi tapti mechaniniu procesu, nereikalaujančiu papildomų sprendimų priėmimo.
Jei kenčiate nuo laiko aklumo, vizualizuokite pasiruošimo eigą ir susirašykite, kiek realiai trunka jūsų veiksmai, nes jūsų įsivaizduojamas penkių minučių pasiruošimas realybėje dažnai trunka pusvalandį. Galiausiai, griežtai sumažinkite užduočių skaičių prieš išvykimą ir atsisakykite taisyklės „dar greitai išplausiu puodelį ar patikrinsiu el. paštą prieš išeidamas“, nes būtent šie maži darbai yra pagrindiniai laiko vagys. Suvokimas, kad vėlavimas yra susijęs su jūsų emocine būsena, yra pirmasis žingsnis pokyčių link, o šie maži kasdieniai įpročiai padės susigrąžinti kontrolės jausmą ir visiems laikams išvengti skubėjimo sukeliamo streso.
