Europos keliuose bręsta tylus, bet mirtinai pavojingas absurdas. Didieji sunkvežimių pramonės gigantai – nuo „Mercedes-Benz“ iki iš paskos aklai nuskuodusio gamintojų „ketverto“ – trina rankomis, pristatydami naujausius savo flagmanus. Reklaminiuose lankstinukuose mirga skambūs žodžiai: „inovacijos“, „aerodinamika“, „ateities technologijos“. Tačiau realybėje, vos tik prasideda rudeninė liūtis, šios inovacijos virsta technologiniu akligatviu, o tolimųjų reisų vairuotojai – įkaitais prie 40 tonų sveriančių monstrų vairo.
Kalbame apie skaitmenines šoninių vaizdo kamerų sistemas, kurios brutaliai keičia laiko patikrintus, saugius stiklinius veidrodžius. Ši „nesąmonė“, prasidėjusi nuo vokiečių inžinierių ambicijų ir Briuselio biurokratų spaudimo mažinti CO₂ emisijas, šiandien virto pavojinga mada. Gamintojai, it paklusni avių kaimenė, puolė kopijuoti vieni kitus, visiškai nusispjaudami į tuos, kurie kasdien lieja prakaitą greitkeliuose.
Sunkvežimių forumai ir poilsio aikštelės ūžia nuo vairuotojų įniršio, ir jie yra šimtu procentų teisūs. Gamintojų marketingo specialistai, patys gyvenime nesėdėję prie vilkiko vairo per naktinę liūtį, teigia, kad kameros turi šildymą ir „stebuklingas“ dangas. Realybė yra tokia, kad užtenka vieno vienintelio stambaus vandens lašo ar purvo gumulo iš po priekyje važiuojančio transporto ratų, ir prabangus monitorius salone virsta neryškiu, pilku, „pikseliuotu“ televizoriumi. Kai ant paprasto stiklinio veidrodžio užtykšta vanduo, vairuotojas, tiesiog šiek tiek palenkęs galvą, pro švarius tarpus vis tiek mato vaizdą. Žiūrint į kameros monitorį, galvos kraipymas nepadeda – akloji zona lieka akla. Persirikiuoti į kitą juostą greitkelyje, važiuojant 90 km/h greičiu, tampa rusiška rulete. Vairuotojai yra priversti stoti kelkraščiuose ar degalinėse vien tam, kad išliptų į liūtį ir rankomis nuvalytų aukštai iškeltus kamerų lęšius. Ar tai vadinama „ateities komfortu“?
Didžiausias šios situacijos absurdas yra tas, kad pirkėjai vis dar turi pasirinkimą. Sunkvežimių rinkoje iki šiol galima laisvai užsakyti bet kurį, net ir patį prabangiausią, naują vilkiką su įprastais, patikimais stikliniais veidrodžiais. Gamyklos šios galimybės nepanaikino. Tačiau čia į žaidimą įsijungia pačių transporto įmonių savininkai ir didžiųjų parkų pirkimų vadovai. Sėdėdami šiltuose ofisuose ir aklai skaičiuodami kiekvieną sutaupytą lašą dyzelino, jie priima sprendimus, visiškai neatsižvelgdami į realius vairuotojų norus ir saugumą.
Nukirtus vilkiko „ausis“, pasipriešinimas orui sumažėja, o degalų sąnaudos nukrenta vos pusantro ar trimis procentais. Popieriuje dideliems parkams tai sutaupo apvalias sumas, todėl vadovai renkasi pigesnes degalų sąnaudas, o ne žmogaus komfortą. Už šį dirbtinį „Excel“ lentelių grožį savo nervais, akių nuovargiu nuo nuolatinio ekranų mirgėjimo ir, svarbiausia, gyvybėmis moka vairuotojai.
Tai yra gryna pramonės ir verslo dviveidystė, kai saugumas, apie kurį garsiai rėkiama kiekvienoje spaudos konferencijoje, buvo paaukotas dėl kelių lašų dyzelino. Gėda gamintojams, kurie pasidavė šiam aklam mados klyksmui, ir gėda tiems užsakovams, kuriems keli litrai kuro yra svarbesni už prie vairo sėdinčio žmogaus akis. Viskas pasiekė tokią kritinę ribą, kad kai kurie vairuotojai, paniškai vengdami katastrofos kelyje, yra priversti griebtis kraštutinių priemonių. Kad išvengtų kraupių avarijų, jie patys iš savo kišenės perka papildomus veidrodžius su stipriais vakuuminiais prisiurbtukais ir tvirtina juos išorinėje pusėje tiesiai ant šoninių stiklų.
Tai visiškas šiuolaikinės pramonės fiasko: naujausias vilkikas gali kainuoti ir 150 000 eurų, tačiau žmogus, norėdamas išgyventi ir matyti kelią per liūtį, privalo lipdyti prie kabinos lango išorės papildomą kinišką stiklą. Didžiulė pagarba tiems privatiems vežėjams bei sąmoningiems vadovams, kurie išklauso savo vairuotojus, sąmoningai spjauna į šias taupymo madas ir iš gamyklos užsako klasikinius veidrodžius. Sveikas protas ir realus saugumas kelyje privalo laimėti prieš korporacinį aklumą ir godumą.
Autobusai nauji irgi be veidrodžių. Kautra, TOKS naujausi autobusai be veidrodžių. Vilniuje nauji troleibusai irgi su kameromis.
Tos furos be veidrodziu – maza sudo kruvele palyginus kaip valdzios degeneratai uz milijoninius kysius ir siltas kedes PARDUODA savo valstybes kartu su gyvais zmonemis.