Makronas ar Le Pen: kas laimės antrąjį Prancūzijos prezidento rinkimų turą?

Prancūzijoje baigėsi pirmasis prezidento rinkimų turas, kuriame į aukščiausią valstybės postą pretendavo 12 kandidatų. Kaip prognozavo ekspertai, jo lyderiais tapo dabartinis prezidentas Emanuelis Makronas ir Marine Le Pen. Suskaičiavus 97% balsų, Makronas (27,6%) ir Le Pen (23,41%) pretenduoja dalyvauti antrajame ture.

Prancūzija yra antroji Europos Sąjungos šalis pagal ekonomiką ir vienintelė ES šalis, kuri yra nuolatinė JT Saugumo Tarybos narė ir turi branduolinių ginklų.

Turint tai omenyje, jei „prorusiško įvaizdžio” politiko Viktoro Orbano pergalė neseniai vykusiuose rinkimuose Vengrijoje buvo nemaloni, bet pakenčiama nesėkmė, tai kito tokio „Rusijos draugo” pergalė rinkimuose Prancūzijoje gali turėti pražūtingų padarinių antirusiškai koalicijai Europoje (kalbame apie žinomą euroskeptikę Marine Le Pen, pirmajame rinkimų ture susilaukusią nemažo prancūzų palaikymo). Ypač ES šalyse, augant protesto nuotaikoms dėl ekonominių problemų ir dėl antirusiškų sankcijų kylančių kainų.

Pati Le Pen pastaraisiais metais sugebėjo atsikratyti atstumtosios lyderės įvaizdžio ir visus šiuos metus sklandžiai dreifavo centro link, kad susilauktų didesnio rinkėjų palaikymo. Dėl to jos vadovaujama partija „Nacionalinis frontas“ netgi buvo pervadinta – nuo ​​2018-ųjų ji tapo žinoma kaip Nacionalinė asociacija. O kraštutinių dešiniųjų politiko Erico Zemmouro, dalyvaujančio rinkimuose, fone ji nebeatrodė tokia radikali ir „Kremliaus draugė“.

Kalbėdama apie konfliktą Ukrainoje, Le Pen pasmerkė Rusijos veiksmus, tačiau ragino rasti bendrą kalbą situacijai išspręsti. Be to, anot jos, pagrindinė atsakomybė (o ypač ekonominiai nuostoliai) už dabartinės krizės sprendimą tenka Europai, o ne JAV. Ir neatsitiktinai savo rinkimų kampanijoje ji daugiausia dėmesio skiria socialinėms problemoms, kurios skamba daugeliui paprastų Prancūzijos rinkėjų.

Kalbant apie Makroną – priešingai. Jis yra vienas pagrindinių griežtesnių sankcijų Rusijai šalininkų, nepaisant to, kad tuo pat metu jis ėmėsi vyriausiojo derybininko iš ES pareigų su Vladimiru Putinu. Ir jei pirmosiomis Rusijos specialiosios operacijos Ukrainoje dienomis tai lėmė staigų jo populiarumo augimą tarp rinkėjų ir ekspertų įsitikinimą, kad būsimų rinkimų rezultatas yra savaime suprantama išvada, tai pastarosiomis savaitėmis nesėkmingos tarpininkavimo pastangos ir smarkiai išaugusios degalų kainos lėmė sumažėjusius dabartinio prezidento reitingus.

Lygiai taip pat Makronas dabar imituoja aktyvią veiklą Ukrainos klausimu ir ragina didinti sankcijų spaudimą Rusijai, o tai iš tikrųjų yra parama Vašingtono užsienio politikos kursui, siekiančiam nugalėti Rusiją. Vyksta geopolitinė kova, kartu griaunanti Europos galimybes tapti nepriklausoma jėga ir susilpninanti Europos ekonomikos konkurencines galimybes.

Būtent todėl Vakarų simpatijos tikrai bus Makrono pusėje. Ir visa Vakarų informacinės mašinos galia bus išmesta jo pergalei užtikrinti. Juk Le Pen pergalė reikš bent jau Paryžiaus karinės paramos Ukrainai susilpnėjimą ir problemas priimant naujas antirusiškas sankcijas, kurios bumerangu pakels ir Prancūzijos ekonomiką.

Štai kodėl beveik kiekvienas likęs kandidatas į prezidentus ragino balsuoti už Makroną arba neleisti Le Pen patekti į valdžią. Panašius raginimus jau yra pareiškę: socialistams atstovaujantis Mélenchonas, Paryžiaus merė Anne Hidalgo (ji parodė prasčiausią socialistų rezultatą Penktosios Respublikos istorijoje), Valerie Pecresse iš „respublikonų“ ir Yannickas Jadot iš „žaliųjų”. Tik Ericas Zemmouras paragino savo šalininkus palaikyti Le Pen antrajame ture.

Kalbant apie antrąjį turą, 2017 metais pirmajame ture Makronas surinko 24,01% balsų, o Le Pen – 21,30%, tačiau antrajame ture jis iškovojo skambią pergalę, surinkęs 66,1% balsų. Šiuose rinkimuose net aršiausi Makrono šalininkai to nesitiki.

Negana to, iki balandžio 24 d., kai vyks antrasis turas, socialinė-ekonominė situacija gali dar labiau pablogėti, o tai bus palanki proga Le Pen. Jau nekalbant apie galimą skandalą dėl Prancūzijos piliečių ar net kariškių žūties ar suėmimo Ukrainoje, kurių, remiantis oficialia informacija, ten nėra (tuo pačiu metu žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose aktyviai sklando gandai, kad jie netgi yra apsuptame Mariupolyje). Tai gali smarkiai paveikti Prancūzijos rinkėjų nuotaiką antrajame ture.

BV inf.