Asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas Kęstutis Kupšys į bankų padalinių uždarymą žvelgia kritiškai
„Bankai galėjo panaudoti atsiradusias rinkos galimybes ir „Snoro“ kioskelius panaudoti savo skyriams veikti, bet vietoj to mes matome tendenciją, kad padalinių ir toliau mažėja. Prieinama prie tokių absurdų, kai iki artimiausio banko skyriaus, žmogus, gyvenantis apskrities pakraštyje, turi važiuoti 20 – 30 km, o bankų atstovai tai aiškina kaip gyventojų norų tenkinimą ir paslaugų darymą patogiomis. Jie bando mums įteikti, kad mes patys norime, jog tuos skyrius uždarytų ir visa tai labai kontrastuoja su didžiuliu bankų pelnu: „Swedbank“ turi virš 100 mln. pelno per metus, SEB ką tik paskelbė apie 80 mln. pelną per pusmetį.“
Asociacijos vadovas teigia, kad tokie skaičiai rodo aiškią komercinių bankų kryptį – generuoti kuo didesnį pelną, o padalinių uždarymas reiškia išlaidų sumažinimą jų išlaikymui ir galimybę gauti didesnį pelną, – praneša tv3.lt
Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas mano, kad visi pensininkai yra pajėgūs naudotis elektronine bankininkyste
Ar banko skyriaus uždarymas regiono miestelyje reiškia,kad iš jo pasitraukia pats bankas?
Ar banko skyriaus uždarymas regiono miestelyje reiškia, kad iš jo pasitraukia pats bankas? „Tikrai ne, – akcentavo LR Seimo Biudžeto ir finansų komiteto ir Lietuvos banko surengtoje konferencijoje „Kuo pakeisime išeinančius bankus regionuose?“ dalyvavęs Mantas Zalatorius, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas. – Bankas – ne pastatas, o kasdienės finansinės paslaugos. Todėl tai, kad regione nebus banko pastato, visiškai nereiškia, kad žmogus negalės naudotis visomis jo paslaugomis.“
Asociacijos vadovo teigimu, šiandien kiekvienas gyventojas turi jei ne kompiuterį, tai mobilųjį telefoną. Tad visus bankinius reikalus galima susitvarkyti negaištant laiko eilėse – iš namų arba bankų savitarnos zonose. Finansinės paslaugos savo formą keičia visame pasaulyje, ir Lietuva – ne išimtis.
Statistikos duomenimis, internetu naudojasi beveik 82 proc. šalies gyventojų. Pastaraisiais metais padaugėjo ir vyresnio amžiaus žmonių, kurie atranda internetinės bankininkystės bei kitų elektroninių paslaugų pranašumus. „Tiems, kurie moka naudotis kompiuteriu, jokių problemų nėra, nes interneto infrastruktūra mūsų šalyje yra labai gerai išvystyta“, – sakė M. Zalatorius.
Tačiau LBA tyrimai rodo, kad apie 450 tūkst. vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje patiria didelę atskirtį dėl kompiuterinių įgūdžių trūkumo. Jie galėtų registruotis pas gydytoją, susimokėti mokesčius, parsisiųsti reikalingas pažymas ir dokumentus, susitvarkyti bankinius reikalus neišeidami iš namų, tačiau negeba naudotis internetu.
Statistikos prognozės rodo, kad po dešimtmečio, apie 2030-uosius, Lietuvoje internetine bankininkyste naudosis jau absoliuti dauguma bankų klientų. Vis dėlto M. Zalatorius siūlo nepasikliauti vien laiku ir natūralia įpročiu kaita. Anot LBA vadovo, jau dabar visiems: bankams, centrinei valdžiai ir savivaldybėms – reikia bendromis pastangomis ugdyti gyventojų kompiuterinį raštingumą, apmokyti mūsų žmones naudotis internetu ir elektroninėmis paslaugomis.
LBA vadovo teigimu, bankai nepalieka internetu negebančių naudotis žmonių likimo valioje. Šiuo metu svarstomos įvairios alternatyvos: nuo mobilaus bankininko-konsultanto iki bendradarbiavimo su bibliotekomis, teikiant pagalbą bei konsultacijas senjorams.
Nors visuotinės tendencijos verčia ir bankus eiti skaitmeninimo keliu, visiškai atsisakyti tradicinių paslaugų fiziniuose skyriuose neketinama. Šiuo metu LBA priklausantys bankai ir kredito unijos vis dar išlaiko 284 klientų aptarnavimo skyrius.
Kita vertus, dalį kasdienės bankininkystės paslaugų iš bankų perima prekybos tinklai, „Perlo“ terminalai, bendrovė „Lietuvos paštas“. „Iš regionų traukiantis skirtingų paslaugų teikėjams, jų poreikis neišnyksta.
Dar daugiau reikšmės įgyja vieši interneto prieigos taškai, pavyzdžiui, veikiantys bibliotekose. Suvieniję jėgas, galime pasiekti daugiau“, – įsitikinęs M. Zalatorius.Šiandien valstybė supranta, kad laikyti tuščius pastatus – neefektyvu, todėl optimizuoja mokyklų, ligoninių, paštų skyrių tinklą.
Bankų tinklui galioja tie patys principai. „Svarbiausia, kad žmogus gautų visas jam reikalingas paslaugas, – teigė M. Zalatorius. – Tad gyventojams būtų daug naudingiau, jeigu valdžia bendradarbiautų su finansų sektoriumi ir skirtų daugiau dėmesio kompiuteriniam bei finansiniam raštingumui.“
BV inf.
sitas asilas zalatorius kliedi apie visu pensinyku galimybes kompiuterio ar telefono pagelba bankinius reikalus tvarkyt , jis is marso atskrido ar ka , is kur pas VISUS pensinykus loptopai ir ismanieji , gal tu-zialiatoriau nupirkai ir intery apmokekei , zasino gabale.
nafik iš vis reikalingi tie bankai,jie reikalingi tik vertelgoms,prisiskolinę prisiperka gamybos priemo
nių,dar geriau prichvatiza
vę ir engia,išnaudoja kitų
žmonių darbo jėgą,vietoj to
kad sąžiningai dirbtų patys
o buržuazinė valdžia remia
ir skatina vertelgas svarbu,
kad valdžiai sumoka duok
lę,tai- reketas,viduramžių
santvarka, o reketininkai
yra valdžia pas mus labai gerbiama vadinam ponais. (o už tokią pačią veiklą kai kas pasodinti iki gyvos galvos).
Kur problemos? Aš pensininkas ir banke paskutinį kartąbuvau gal prieš aštuonerius metus. Viską susitvarkau internetu…
Tu pagal save visų nelygink. Bet kad nei bankas, nei internetas 99 proc. atvejų nereikalingas. Komunalinius mokesčius galima susimokėti pašte, Maximoje, kai kuriuose kituose PC, spaudos kioskuose, Perlo terminaluose. Mieste tikrai ne problema. Kaip ir išsigryninti bankomate (kortelę išsiimti reikia bankan eiti, taip pat ir pasikeisti). Kaimuose ir miesteliuose ar taip ar taip bankų nėra, PC mažai, ten jau problema seniausiai egzistuoja. Internetu pensininkai nebent bilietus pas vaikus į užsienį perka…
Naikinamoje valstybėje, nakinama ir infrostruktūra…kas čia naujo. Kažkas pasirašė slaptuosius protokolus ir nieks nieko nežino. Gal čia už holokaustą ??
IŠ esmės visus mokesčius galima susimokėti Maximoje ar Perlo terminale. Tai nafig tie bankai reikalingi? Lyšnus pinigus sąskaitoje laikyti ar pensijas gauti? Pensijas gauti pakanka į banką nuvažiuoti vieną kartą ir po to kas 4 pakeisti kortelę. Kitiems pensininkams jas atnešta į namus. Išsigryninti bankomate, apie kuriuos kalba ir taip skylėje neina.
pavariau, kad net pamiršau, kad ir pencinykai gali šią „išmintį“ sužinot…
visi žydai mano kad visi gojai jiem skolingi!!!