Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiuntė iki šiol griežčiausią ir atviriausią žinią Vakarų sąjungininkams: šalies oro gynyba pasiekė pavojingą lūžio tašką. Kol Rusija tęsia negailestingus smūgius, Ukrainos „Patriot“ sistemos tuštėja, o atsargas graibsto naujas karinis konfliktas su Iranu, privertęs JAV ir Europą peržiūrėti savo prioritetus.
Interviu Vokietijos televizijos kanalui ZDF V. Zelenskis neslėpė nusivylimo ir nerimo. Prezidentas viešai pripažino, kad moderniausia ir pajėgiausia šalies oro gynybos sistema „Patriot“ susiduria su tokiu raketų trūkumu, kuris kelia tiesioginę grėsmę šalies išlikimui.
„Dabar susiduriame su tokiu trūkumu, koks negali būti dar blogesnis“, – rėžė Ukrainos vadovas. Jo teigimu, kiekviena raketa, kurią Vakarai nukreipia į Artimųjų Rytų frontą, yra tiesioginis praradimas Ukrainos miestų saugumui. V. Zelenskis pabrėžė, kad karas su Iranu tapo globaliu iššūkiu, kuris tiesiogiai koreguoja fronto liniją Ukrainoje – Kyjivo gebėjimas apsiginti nuo Rusijos balistinių raketų dabar tiesiogiai priklauso nuo to, kiek ilgai tęsis konfliktas Izraelio kaimynystėje.
Kariniai ekspertai ir leidinys „Defence Blog“ pastebi paprastą, bet žiaurią logiką: Vakarų karinė pramonė nėra pritaikyta remti du intensyvius, didelio masto karus vienu metu. „Patriot“ raketų perėmėjų gamybos linijos yra ribotos. Kiekviena raketa, skirta numušti Irano dronus ar raketas, nepasiekia Ukrainos, palikdama jos energetikos infrastruktūrą ir civilius gyventojus atvirus Rusijos atakoms.
Šią įtampą patvirtina ir „Reuters“ pranešimai. JAV oficialiai perspėjo Europą, kad ginklų tiekimas vėluos. Amerikos atsargos senka greičiau, nei tikėtasi, o prioritetas šiuo metu teikiamas tiesioginiam konfliktui su Iranu. Tai skaudžiai palies ne tik Ukrainą, bet ir Baltijos bei Skandinavijos šalis, kurios laukia savo užsakytos ginkluotės stiprindamos rytinį NATO flangą.
Reaguodama į susidariusią krizę, Donaldo Trumpo administracija svarsto drastiškus žingsnius. Remiantis „The Wall Street Journal“, Vašingtone gimsta planas pasitelkti civilinę pramonę – ypač milžiniškus automobilių gamintojų pajėgumus – ginklų gamybai.
Tokia „karo ekonomikos“ strategija primena Antrojo pasaulinio karo laikus, kai JAV pramonė per rekordiškai trumpą laiką persiorientavo į karinę produkciją. Jei planas bus įgyvendintas, automobilių gamyklos gali tapti pagrindiniu varikliu, bandančiu užpildyti tuštėjančius sandėlius, kol pasaulis vienu metu stebi liepsnojantį Artimųjų Rytų regioną ir nesibaigiantį karą Ukrainoje.
Ironiška, tačiau V. Zelenskis per vizitą Romoje pabrėžė, kad Ukraina tapo viena pasaulio lyderių oro gynybos taktikos srityje. Ukraina turi patirtį, kokių neturi jokia kita valstybė, tačiau ši patirtis tampa bevertė be fizinės ginkluotės.
„Jei karas užtruks ilgiau, Ukrainai liks mažiau ginklų“, – perspėjo prezidentas. Tai ne tik pagalbos prašymas, bet ir niūri prognozė: Vakarų delsimas apsispręsti dėl pramonės mobilizavimo gali kainuoti Ukrainai ne tik miestus, bet ir strateginę iniciatyvą kare, kuriame raketos tapo deficitine preke.
SN inf.