Švieslentės degalinėse jau seniai nebėra tik skaičiai – jos tapo visuomenės ekonominio spaudimo ir kantrybės matuokliu. Kiekvienas naujas kainų šuolis vėl pakursto tą pačią diskusiją: ar pasiekėme ribą, kuri privers visuomenę nubusti, o gal ir toliau piktinsimės tik socialiniuose tinkluose?
Istorija rodo, kad brangstantys degalai tiesiogiai koreliuoja su augančiu nepasitenkinimu, nes ši kaina veikia kaip domino efektas. Ji brangina viską – nuo rytinės kavos iki maisto produktų parduotuvėse ir paslaugų. Visgi, pastebima įdomi tendencija: pradinį šoką ir pyktį dažniausiai keičia ne masiniai protestai, o tylus prisitaikymas. Vairuotojai pamažu keičia įpročius, optimizuoja maršrutus arba tiesiog susitaiko su mintimi, kad automobilis tampa prabangos preke.
Ar šįkart bus kitaip? Tikrasis visuomenės „pabudimas“ dažniausiai įvyksta tada, kai finansinė našta kerta per pamatinius saugumo poreikius. Kol degalų kainų augimas bus matomas tik kaip dar vienas nepatogumas, tol miegančioji visuomenės dalis greičiausiai liks savo komforto (arba kantraus kentėjimo) zonoje. Tačiau jei infliacijos ir kainų spaudimas taps nebepakeliamas, degalinių švieslentės gali virsti degtuku, įžiebiančiu kur kas platesnius socialinius procesus.