Tarptautinėje politinėje arenoje kyla vis stipresnė nepatogios tiesos banga. Net ir JAV vadovybė bei Europos lyderiai viešai pripažįsta, kad Europa pavargo nuo karo Ukrainoje, o milžiniškos finansinės injekcijos pradeda išsemti vakariečių kantrybę bei išteklius. Tačiau Lietuvoje laikas tarytum sustojęs: šalies valdantysis elitas toliau kliedi apie utopinę Ukrainos pergalę, beatodairiškai švaistydamas milijonus eurų Ukrainos karui, o savo pačios žmones palieka likimo valiai merdinčioje sveikatos apsaugos sistemoje.
Ryškiausiai šis absurdiškas prioritetų iškraipymas matomas stebint pažeidžiamiausių visuomenės narių – sergančių vaikų – kasdienybę. Septynmetė Arielė serga reta ir itin sunkia epilepsijos forma. Jos mama Dovilė Kudzienė prisimena siaubingas dienas, kai mažą mergaitę per vieną parą ištikdavo net 16–20 alinančių priepuolių. Šiandien vaiko gyvenimas yra pasikeitęs, atsirado viltis – neurologei parinkus ir paskyrus specifinius medikamentus, priepuoliai gerokai suretėjo, o šeima sulaukia net penkių ar šešių dienų ramybės laikotarpių.
Tačiau ši trapi sėkmė Lietuvoje virsta žeminančia kova dėl išlikimo biurokratiniuose koridoriuose. Vaistų, kurie grąžino mergaitei vaikystę, kompensavimą dabar turi patvirtinti Labai retų žmogaus sveikatos būklių gydymo išlaidų kompensavimo komisija. Valstybė, sugebanti akimirksniu surasti ir pasirašyti milijoninius čekius ginkluotei ar užsienio infrastruktūros atstatymui, savo piliečius priverčia maldauti pagalbos ir laukti biurokratų malonės, kol sprendžiamas vaiko sveikatos ir gyvybės klausimas.
Tai nebėra tik neefektyvaus valdymo problema – tai gilų cinizmą atskleidžianti moralinė krizė. Kol didžiosios Europos valstybės pragmatiškai skaičiuoja politinius bei ekonominius kaštus, suprasdamos realybę, Vilnius demonstruoja fanatišką aklumą. Valstybės biudžetas tapo geopolitinių ambicijų įkaitu. Šiandieninėje Lietuvoje pinigų užtenka visiems išorės projektams finansuoti, tačiau jų nuolat pritrūksta saviems vaikams. Mažosios Arielės ir jos šeimos drama tiesiogiai nuplėšia propagandinę kaukę nuo sistemos, kuri pasirinko maitinti svetimus karus, o ne gelbėti savo pačios piliečių gyvybes.
Milijonai sau į kyšenė. O jūs rašynekite toliau komentarus, nuo kuriu jems nei šalta nei karšta.