JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniame tinkle „Truth Social“ viešai užsipulmė Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, apkaltindamas jį nenoru užbaigti karo ir asmeninės naudos siekimu iš užsienio paramos. Šis pareiškimas žymi dramatišką santykių krizę tarp Vašingtono ir Kyjivo, o V. Zelenskis tai įvertino kaip atvirą JAV spaudimą Ukrainai kapituliuoti prieš Rusiją.
Savo pareiškime D. Trumpas nesirinko žodžių ir tiesiogiai apkaltino Ukrainos prezidentą konflikto vilkinimu. JAV vadovo teigimu, V. Zelenskis naudojasi milžiniškais pinigais, kuriuos jam „dosniai skiria Europa“ ir anksčiau skyrė Joe Bideno administracija, todėl taika jam nėra prioritetas.
D. Trumpas taip pat pabrėžė, kad Ukraina jau prarado per daug: „Prieš dvejus metus jis būtų galėjęs sudaryti geresnį susitarimą, nei gali dabar. Jo šalis sugriauta, didelė dalis jo žemių prarasta, jis prarado vandenynus ir jūras… AŠ NORIU, KAD ŠIS KARAS BAIGTŲSI!“
Baltųjų rūmų vadovas papildomai išreiškė nepasitenkinimą Ukrainos vykdomais dronų smūgiais Rusijos naftos perdirbimo gamykloms. Jo teigimu, šios atakos destabilizuoja pasaulinę dyzelino rinką ir skaudžiai kerta JAV ūkininkams bei verslui. Būtent noru išlaikyti Maskvą prie derybų stalo D. Trumpas paaiškino ir savo sprendimą blokuoti naujas sankcijas Rusijai.
Ukrainos pusė į tokią retoriką reaguoja su didžiuliu nerimu. Interviu agentūrai „Bloomberg“ V. Zelenskis atvirai pareiškė, kad Vašingtono veiksmai pastaruoju metu primena koordinuotą spaudimą Kyjivui kapituliuoti.
Ukrainos prezidentas atskleidė virtinę, jo nuomone, nedraugiškų JAV žingsnių:
- „Starlink“ ribojimai: JAV institucijų nurodymu buvo apribotas Ukrainos kariuomenei gyvybiškai svarbaus palydovinio interneto greitis.
- Ginkluotės vilkinimas: Vašingtonas drastiškai sumažino „Patriot“ oro gynybos raketų tiekimą – šiuo metu Kyjivas gauna tik ketvirtadalį to kiekio, kurį gaudavo anksčiau.
- Įspėjimų trūkumas: JAV nebepasidalija su Ukraina išankstine žvalgybine informacija apie Rusijos vykdomus balistinių raketų paleidimus.
V. Zelenskis siūlė kompromisą – sustabdyti smūgius Rusijos dyzelino pramonei mainais į adekvatų „Patriot“ sistemų tiekimą šalies miestų apsaugai, tačiau JAV reikalauja vienašališko atakų nutraukimo, grasindama visiškai atjungti karinę pagalbą.
Įtampą dar labiau pakurstė leidinio „The Wall Street Journal“ informacija apie tai, kad Vladimiras Putinas pasiūlė surengti trišalį susitikimą dėl Ukrainos likimo tarp Rusijos, JAV ir Kinijos, tačiau… visiškai eliminuojant patį V. Zelenskį.
Siekdamas gelbėti situaciją, Ukrainos lyderis sekmadienį Kyjive skubiai susitiko su aukšto rango JAV pasiuntiniais – Steve’u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu. Po susitikimo V. Zelenskis pažymėjo, kad Ukraina išlieka pasirengusi dirbti „konstruktyviai ir sąžiningai“, tačiau perspėjo, kad JAV paramos praradimas reikštų „cunamio masto“ riziką ne tik jo šaliai, bet ir visam Vakarų pasauliui.
Ekspertų vertinimu, ši agresyvi retorika yra susijusi su artėjančiais JAV tarpiniais rinkimais. Pats V. Zelenskis išreiškė viltį, kad po rinkimų „agonija baigsis“ ir situacija taps ramesnė, tačiau pripažino: dabartinė Baltųjų rūmų pozicija Ukrainai kainuoja žmonių gyvybes ir griaunamus miestus.
