Ši nesibaigianti pandemija, kuri kasdien plečiasi mūsų šalyje, išryškino kitą daug baisesnę pandemiją, kurioje jau gyvenome ir gyvename kasdien. Savęs netausojimo pandemija. Žmogus bijo pats savęs. Ne vienam iš mūsų šis karantino laikas ir izoliacija savo namuose buvo be galo sunkūs: negali aplankyti, susitikti, nueiti į mėgstamą vietą ir taip toliau.
Žmogus liko su savimi pačiu. Savo paties atspindys – tapo baigus sau pačiam. Jis išryškino tai, kuom gyvenome visą laiką iki tol, kol susidūrėme su tuo labai asmeniškai.
Savęs nepažinimas, ne meilė sau, bėgimas nuo savo trūkumų ir manymas, kad tik, eikvodami save, galime būti laimingi, nutildė dvasią. Pandemijos izoliacija privertė atsistoti į akistatą su pačiu savimi, viskas, ko stengėmės nematyti, nepastebėti tapo regima.
Šiandienos tikrovė – augantis susirgimų atvejų skaičiai ir beprotiškas lėkimas bet kur: ten, kur galima ir negalima, o ypatingai į prekybos centrus, kuriuose niekas labai nekontroliuoja srautų, tai tik įrodė, kad nemokame prasmingai panaudoti karantino metu atsiradusio laisvo laiko ir galbūt progos atrasti savo gabumus ar galų gale surasti savo pašaukimą.
Deja, bet tenka pripažinti, kad taip, kaip elgiamės per karantiną, tai gyvenimo įpročių tęsinys. Dauguma žmonių elgiasi ir savo gyvenimuose: svarbiausiu tampu asmens ego ir norai, nesvarbu, ar jie neprasilenkia su išmintimi.
Čia labai tinka prieš metus laiko Vatikane popiežiaus Pranciškaus pasakyti žodžiai: „Dieve šiame pasaulyje, kurį Tu myli labiau už mus, mes visu greičiu skubėjome pirmyn, jausdamiesi galingi ir visagaliai. Trokšdami naudos, leidome, kad mus pavergtų daiktai ir svaigintų greitis. Nekreipėme dėmesio į Tavo įspėjimus, nesustojome, matydami karus ir pasaulinio masto neteisingumą, neklausėme vargstančiųjų ir sunkiai sergančios mūsų planetos šauksmo.
Bebaimiai skverbėmės pirmyn, manydami, kad sergančiame pasaulyje išliksime sveiki“. Ir vis tik. Atraskime savyje noro ir jėgų tausoti save, kad gebėtume atpažinti savo pašaukimą ar veiklą, kuria norėtume užsiimti, atrastume noro pasikalbėti patys su savimi tam, kad susimastytume kokie vis tik yra asmens tikrieji pomėgiai, ką jis norėtų veikti gyvenime ir prisipažintų sau, kokias turi silpnybes..
Likime namuose, kad lengvabūdiškas egoizmas lėkti ten, kur negalima, nevirstų pramoga kito žmogaus sveikatos ar gyvybės kaina. Šiandien maištaujame dėl karantino suvaržymų, o rytoj teks niršti dėl ekonomikos, medicininio aptarnavimo, socialinės paramos, nedarbo problemų. Todėl būkime išmintingi šiandien, kad nereikėtų gailėtis rytoj.
Kiekvieną dieną turite galimybę tapti geresne savo versija! Pasinaudokite ja.
ir kaip jis be klausos isleido diska su dainuskem.
ir skaityti nebeverta,jei taip