Patiko? Pasidalinkite!

Mielos moterys, mylėkite save, mylėkite savo prigimtį.

Mūsų kūnas – kitoks nei vyrų. Ir kad ir kokie moksliniai tyrimai ar kvailos feministės bandytų įrodyti priešingai, tai nepasikeis. Tiesiog. Mes ne vyrai.
Mes turime silpnumo akimirkų (kiekviena moteris žino apie ką kalbu). Tuo metu būnam labai jautrios, pažeidžiamos. Bet tos akimirkos duotos tam, kad sustiprėtume. Ir nereikia vaidinti, kad jų nėra. Leiskime sau jas išbūti. Pailsėkime. Pasikraukime. Nesiverskime per galvą, nebandykime perlipti per save.
Klausykime savo kūno ir jo ženklų. Ir jei tau tuo metu sunku, tu tikrai ne viena. Ir nesi kažkokia „nenormali“. Geriau ne liūdėk, o pradžiugink save kuo nors. Ir jei laukia kalnas darbų, jie palauks. Jie palauks, kol pasikrausi. Su iškrauta baterija tu jų nenuveiksi arba nuveiksi labai prastai.
Taip, matome filmus, karingąsias princeses Ksenas, kurios visuomet pasiruošusios kovai į mūšį, bet kokiomis sąlygomis. Kovoja su vyrais kaip lygios su lygiu. Bet tai labiau išimtys nei taisyklė. Realybė truputį kitokia.
Mūsų stiprybė yra ne fizinė. Mums nereikia būti Žydrūnais Savickais, kad kažką sau ir kitiems įrodytume (su visa pagarba Žydrūnui Savickui). Mūsų stiprybė – meilė, švelnumas, kantrybė, vidinė ištvermė. Ir dar daug kitų dalykų. Kai pačios leidžiame sau pasikrauti, galime tuo pakrauti ir kitus.
Galime įkvėpti kitus. Ir tai nereiškia, kad negalime būti kovotojos. Tikrai galime. Savo būdu. Savo metodais. Mums nereikia lygiuotis į vyrus ar vaidinti, kad niekuo nuo jų nesiskiriame.
Moteris ir vyras yra tandemas. Jie papildo vienas kitą. Tai ir yra pasaulio grožis. Jie kartu kuria pasaulį.

Todėl nebandykime tapti vyrais, nes tuomet vyrai taps moterimis. Tokia gamtos homeostazė.

Eglė


Patiko? Pasidalinkite!