JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar kartą sukrėtė transatlantinę bendruomenę, savo socialinio tinklo „Truth Social“ paskyroje paskelbdamas apie pasiektą plataus masto susitarimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Remiantis oficialiu pranešimu, Vašingtonas inicijuoja masinį rusiško dyzelino importą į JAV ir pasaulinę rinką. Šis žingsnis Europos diplomatinėse kuluaruose jau dabar vertinamas kaip viena didžiausių išdavysčių nuo pat Ukrainos karo pradžios, sugriaunanti ilgus metus statytą Vakarų sankcijų architektūrą.
D. Trumpo pareiškime teigiama, kad po „labai sėkmingo pokalbio“ su V. Putinu buvo nuspręsta, jog Rusija nedelsdama patieks daugiau kaip 300 tūkst. tonų dyzelino. Planai lapkričiui dar ambicingesni – numatoma importuoti 500 tūkst. tonų, o vėliau šį kiekį padidinti iki 1 milijono tonų. Maža to, atsižvelgiant į Rusijos naftos perdirbimo gamyklų pajėgumus, numatytas papildomas trumpalaikis dar 3 milijonų tonų dyzelino tiekimas.
Kaip pagrindinį tokio sprendimo motyvą JAV prezidentas nurodė siekį drastiškai sumažinti degalų kainas Amerikos vartotojams – ypač ūkininkams ir sunkvežimių vairuotojams. D. Trumpas pažadėjo, kad dėl šio susitarimo ir visiškos Hormuzo sąsiaurio kontrolės kainos kris „rekordiniu tempu“.
Šis Vašingtono ir Maskvos susitarimas sukelia itin pavojingą precedentą. Kol Europos šalys, patirdamos milžiniškus ekonominius nuostolius ir infliacijos spaudimą, atsisakė rusiškų energetinių išteklių bei investavo milijardus į alternatyvius tiekimo kelius, jų pagrindinė strateginė partnerė JAV nusprendė finansuoti Kremliaus karinę mašiną mainais į pigesnius degalus degalinėse.
Europos Sąjungos lyderiai kol kas susilaiko nuo piktų oficialių pareiškimų, tačiau neoficialiuose pokalbiuose neslepiamas įniršis. D. Trumpo sprendimas faktiškai palieka Europą vieną su energetinio saugumo iššūkiais, demonstruodamas, kad šūkis „Amerika pirmiausia“ (angl. America First) reiškia visišką ignoravimą to, kas buvo sutarta G7 ir NATO formatuose. Tik praėjusią savaitę G7 šalys sutarė bendromis jėgomis pateikti rinkai apie 100 mln. barelių dyzelino situacijai stabilizuoti, tačiau JAV nusprendė pasirinkti lengviausią, bet moraliai žlugusį kelią – tiesioginius sandorius su V. Putinu.
Politologų vertinimu, šis žingsnis yra stiprus diplomatinis laimėjimas Maskvai, kuri sėkmingai pralaužė ekonominę izoliaciją per pačią svarbiausią Vakarų aljanso grandį. Nors D. Trumpas pranešime bandė švelninti situaciją teigdamas, kad pokalbio metu taip pat buvo pasiekta pažanga dėl Irano branduolinės programos stabdymo, tai nekeičia esmės – JAV sugrįžo prie prekybos su Rusija energetiniais ištekliais.
Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, kurios buvo griežčiausių sankcijų šauklės, šis sprendimas yra itin skaudus. Jis parodo, kad geopolitinėje šachmatų lentoje didžiųjų valstybių vidaus rinkos interesai ir artėjantys rinkimai gali akimirksniu nusverti vertybinę politiką, saugumo garantijas ir sąjungininkų solidarumą.
Vaidas Žemaitis Lekstutis