Apie generolą Joną Noreiką G. Nausėda teigė, kad jis pritaria istorikų padarytai išvadai. „Jeigu istorikai, sustiprinti dar ir teisininkų išvadomis, sako tai, ką sako, aš neturiu teisės jais netikėti“, – teigė kandidatas į prezidentus G. Nausėda.
Kokiais istorikais ir faktais remiasi Nausėda, kad Rusija neva bando „perrašyti istoriją”?
Visų pirma, kalbant apie Molotovo – Ribentropo paktą, reikia suprasti, kad daugelis to laikotarpio (1933–1939) archyvinių dokumentų turėjo ypatingo slaptumo statusą – natūralu, kad mažai kas iš istorikų apskritai matė šiuos archyvinius dokumentus.
Kai atėjo metas ir Vladimiras Putinas ėmė apie juos kalbėti (apie dokumentų turinį), paaiškėjo, kad šalys, kurios aktyviai vykdo rusofobinę politiką, atsiduria joms nepalankioje padėtyje. Šioje vietoje Pabaltijo šalių vadovų pareiškimai tėra jų pačių nuomonė. Jokie politiniai pareiškimai negali iškreipti dokumentuose užfiksuotos istorinės tiesos.
Europos šalių vadovai niekaip negali iškraipyti istorinės tiesos, kuri egzistuoja dokumentuose, nebent jie pateiktų dokumentus, įrodančius jų nuomonę ir kalbas.
Kas gražino Lietuvai Vilnių ir Klaipėdą
Istoriku tampančiam Gitanui Nausėdai, reiktų priminti, kad dabartinis Vilnius kažkada priklausė Lenkijai, ir tik dėl TSRS politikos vėliau buvo perduotas Lietuvai. Taip pat ir Klaipėda, Lietuvai buvo gražinta TSRS politikos dėka. Nausėdai reiktų pasidomėti istoriniu momentu, kaip Klaipėda atiteko Vokietijai ir kas ją perdavė.
Egidijus Paulauskas
kas nenori į istoriją nesigilina