Lietuva – viena iš ES valstybių, kurioje mokamos vienos žemiausių nominalių pensijų, svyruojančių tarp ~673 EUR per mėnesį. Tai yra žymiai mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis, kuris siekia apie 1 345 EUR per mėnesį.
Aukščiausios nominalios pensijos Europos šalyse (EUR/mėn):
Liuksemburgas – ~2 615 EUR, Islandija – ~2 996 EUR, Norvegija – ~2 900 EUR , Danija – ~2 500 EUR, Švedija – ~1 870 EUR, Suomija – ~1 757 EUR, Nyderlandai – ~1 850 EUR, Austrija – ~1 850 EUR, Vokietija – ~1 495 EUR, Prancūzija – ~1 570 EUR.
Vidutinės ir aukštesnės pensijos:
Italija – ~1 632 EUR, Ispanija – ~1 508 EUR, Belgija – ~1 520 EUR, Airija – ~1 200 EUR, Slovėnija – ~1 000 EUR, Malta – ~950 EUR, Kipras – ~900 EUR.
Žemiausios pensijos:
Estija – ~817 EUR, Lietuva – ~ 673 EUR (sausio mėn. Sodros duomenys), Latvija – ~528 EUR, Kroatija – ~500 EUR, Slovakija – ~490 EUR, Rumunija – ~340 EUR, Bulgarija – ~301 EUR, Albanija – ~300 EUR.
Lietuva vis dar atsilieka pensijų srityje nuo daugumos ES valstybių. Tai kelia klausimų dėl socialinio teisingumo, gyvenimo kokybės senatvėje ir pensijų sistemos tvarumo ateityje.
Kodėl tokia nelygybė Europos Sąjungoje?
Pagrindinės priežastys:
- Kiekviena šalis pati sprendžia dėl savo pensijų politikos: ES neturi bendros pensijų sistemos.
- Skirtingas ekonomikos lygis, produktyvumas ir darbo užmokesčio lygis lemia, kiek lėšų skiriama pensininkams.
- Istoriniai veiksniai: Vakarų valstybės pradėjo kaupti pensijų fondus anksčiau nei posovietinės.
Ar Lietuvos pensininkai kada nors sulauks Liuksemburgo ar Islandijos pensijų dydžio?
Realistiškai – artimiausiu metu ne. Tai priklausys nuo:
- Lietuvos BVP augimo ir produktyvumo didėjimo.
- Demografinių tendencijų (santykio tarp dirbančių ir pensininkų).
- Politinio noro didinti socialines išmokas.
- Migracijos ir gyventojų skaičiaus stabilumo.
Ilgalaikėje perspektyvoje, jei ekonomika spartės, o valdžia investuos į socialinę gerovę, pensijos gali augti. Tačiau pasivyti Liuksemburgą ar Norvegiją užtruks dešimtmečius, jei apskritai tai įmanoma be esminių globalių pokyčių ar europinės pensijų sistemos unifikacijos.
Priežastys
Lietuvos ekonomika pastaruoju metu išgyvena lėtėjimą ar net nuosmukį tam tikrais ketvirčiais, ir tai lemia daugiafaktorinė visuma. Lietuvos ekonomika labai priklausoma nuo eksporto, ypač į ES šalis. Sumažėjusi paklausa Vokietijoje, Švedijoje ir kitose šalyse, mažina lietuviškos produkcijos užsakymus. Be to, prekyba su Rusija, Baltarusija smarkiai sumažėjo ar buvo visiškai nutraukta, o tai anksčiau sudarė reikšmingą dalį eksporto. Lietuva taip pat sensta: joje liko mažiau darbingo amžiaus žmonių, daug išvykusių, trūksta kvalifikuotos darbo jėgos, o tai riboja verslo plėtrą.
SN inf.