Patiko? Pasidalinkite!

Viešojoje erdvėje neretai susiduriame su paradoksalia situacija: alternatyviosios ar opozicinės žiniasklaidos atstovai, garsiai deklaruojantys kovą už tiesą ir kokybišką turinį, patys įstringa savo kritikos spąstuose. Ryškus to pavyzdys – pastarojo meto Vyganto Kelerto retorika ir veiklos praktika, kelianti rimtų klausimų dėl jo kuriamo turinio autentiškumo ir vertės.

Kaltindamas kitus opozicinės žiniasklaidos atstovus „uodegizmu“, žemu lygiu ir informacinių šiukšlių sklaida, Vygantas Kelertas pats tapo pigiu plagiatoriumi. Vien svetimų straipsnių vertimas dirbtinio intelekto pagalba intelektinio lygio nepakelia – veikiau parodo, kad autorius dažnai apsiriboja svetimų minčių atkartojimu, nesuteikdamas joms nei gilesnės analizės, nei savito požiūrio.

Savo socialinių tinklų paskyrose jis nevengia aštrios kritikos kolegoms ir konkurentams. Viename įraše teigiama:

„Tie, kurie kalba apie informacines šiukšles, lai pasižiūri į savo turinį savo svetainėse. 90 proc. turinio – informacinis šiukšlynas, uodegizmas, atkartojimas ir pigios manipuliacijos sekėjams avims, neerzinant dvaro prievaizdų. Plius įkyri reklama. Totali komercija sistemos rėmuose. Juokiasi puodas, kad katilas juodas. Diagnozė teisinga, nes toje srityje jau 25 metus. Matotės kaip nulupti su savo turiniu.“

Tačiau kyla natūralus klausimas: ar ši diagnozė netampa paties diagnozuotojo atspindžiu? Negana to, kaltindamas savo oponentus reklamų gausa jų svetainėse, Vygantas Kelertas pats savo „YouTube“ turinį gausiai apkrauna įkyriomis reklamomis, iš kurių gauna pajamas. Todėl kyla pagrįstas klausimas, kuo jo paties taikomas modelis iš esmės skiriasi nuo to, kurį jis taip aršiai kritikuoja.

Pažvelkime į „Feisbuko” turinį, kurį platina pats V. Kelertas. Neretai jis publikuoja straipsnius, kurie, panašu, yra išversti dirbtinio intelekto pagalba ir paskelbti net neįsigilinus į jų turinį. Štai vienas pavyzdys:

„Aš supažindinu jus su sistema, į kurią jūs gimėte, ir kaip ji tapo tokia, kokia yra – kas iš tikrųjų ją suplanavo, įskaitant visą jūsų realybę ir, žinoma, ateitį – ilgalaikę ateitį, besitęsiančią per šimtmečius, tokios visuomenės, kokią tie, kurie ją jau kontroliavo prieš šimtą metų, norėjo sukurti, kad užtikrintų, jog jų palikuonys ir toliau ją valdys.“

Tokie tekstai verčia suabejoti autoriaus darbo metodais ir tikslais. Ar publikuojamas turinys iš tiesų yra perskaitomas ir kritiškai įvertinamas, ar jis tampa tik priemone pritraukti daugiau dėmesio, reakcijų ir patiktukų socialiniuose tinkluose?

Susidaro įspūdis, kad siekis būti matomam kartais tampa svarbesnis už turinio kokybę. Tokiu atveju dirbtinio intelekto pagalba verčiami straipsniai tampa ne savarankiškos žurnalistikos produktu, o pigia svetimų idėjų reprodukcija, atskleidžiančia menką analizę ir ribotą gebėjimą savarankiškai formuluoti mintis.

Kai kova prieš „informacinį šiukšlyną“ virsta mechaniniu svetimų tekstų tiražavimu naudojantis automatiniais vertimo įrankiais, auditorijai belieka stebėti dar vieną informacinės manipuliacijos ratą. Jo tikslas tampa ne informuoti, šviesti ar skatinti diskusiją, bet rinkti virtualius reitingus ir didinti asmeninį matomumą.

Galiausiai, autoriaus santykis su auditorija atsispindi ir jo finansiniuose lūkesčiuose. Žinoma, Vygantas Kelertas kaulydamas iš žmonių pinigus daug neprašo – kaip jis teigia prie savo pateiktos banko sąskaitos „YouTube“ platformoje: „norintiems simboliškai paremti ( max 1e !! ) Vygantas Kelertas Banko sąskaita : LT09 3250 01…….” . Paradoksalu, tačiau tai geriausiai ir parodo, ką žmogus sugeba už vieną eurą. Tai galima vertinti kaip itin sąžiningą ir realistišką savo paties sugebėjimų bei kuriamo turinio vertės įvertinimą.

BV inf.


Patiko? Pasidalinkite!