Prancūzijos vidaus politinė krizė kelia nerimą ne tik Europos Sąjungos institucijose, bet ir platesniame geopolitiniame kontekste. Šalis, kuri ilgą laiką laikyta viena iš pagrindinių Europos lyderių, šiuo metu susiduria su giliu politiniu paralyžiumi: nėra aiškios parlamentinės daugumos, formuojamos laikinos vyriausybės, o ginčai dėl biudžeto, socialinės ir ekonominės politikos blokuoja sprendimų priėmimą.
Ši situacija turi platesnių pasekmių visai Europai — ypač saugumo ir užsienio politikos srityse — ir netiesiogiai gali būti naudinga Rusijai.
Prancūzijos ministras pirmininkas Francois Bayrou pralaimėjo balsavimą parlamente dėl pasitikėjimo jo vyriausybe, kilus visuotiniams ginčams dėl planuojamų taupymo priemonių. Prancūzijos Nacionalinė asamblėja 364 balsais prieš 194 nubalsavo už tai, kad jis būtų atleistas iš pareigų, o jo mažumos vyriausybė – paleista. Dar 25 parlamentarai susilaikė.
Laikraščio „Le Figaro“ užsakymu „Odoxa-Backbone“ atliktos apklausos duomenimis, 64 proc. prancūzų nori, kad E. Macronas atsistatydintų, o ne paskirtų naują ministrą pirmininką, tačiau jis šį žingsnį atmeta.
2027 metais vėl kandidatuoti į prezidentus jis nebegalės. Apie 77 proc. žmonių nepritaria jo darbui, o tai yra blogiausias toks E. Macrono vertinimas per visą jo prezidentavimo laikotarpį, rodo dienraščio „Ouest-France“ užsakymu atlikta „Ifop“ apklausa.
Aiškaus lyderio neturintis judėjimas „Blokuokime viską“ trečiadienį į gatves sukvietė 200 tūkstančių protestuotojų. Dalis jų protestavo taikiai, kiti – naikino viešąjį turtą ir susidūrė su pareigūnais.
Silpnėjanti Europos vienybė
Prancūzija yra viena pagrindinių ES ir NATO narių. Jos gebėjimas veikti kartu su Vokietija tradiciškai buvo Europos sprendimų varomoji jėga.
Politinis nestabilumas mažina Paryžiaus galimybes aktyviai dalyvauti bendrose iniciatyvose, ypač gynybos, sankcijų ar ekonomikos srityse. Tai reiškia, kad sprendimų priėmimas Europos Sąjungoje tampa lėtesnis.
Lėtėjanti parama Ukrainai
Prancūzija buvo viena aktyviausių paramos Ukrainai šalininkių. Tačiau politinė krizė verčia valdžią koncentruotis į vidaus reikalus, o tai riboja jos galimybes teikti naujus finansinius ir karinius įsipareigojimus. Net jei parama nenutrūksta, jos tempas ir politinis svoris mažėja, o tai palengvina Rusijai karo eigą.
Kraštutinių politinių jėgų stiprėjimas
Politinis vakuumas dažnai sudaro palankias sąlygas kraštutinėms partijoms. Dalis jų kritikuoja sankcijų politiką, NATO narystę ar karinę pagalbą Ukrainai. Jeigu tokios partijos įgytų daugiau įtakos, Prancūzija galėtų keisti savo užsienio politikos prioritetus, o tai silpnintų bendrą Europos poziciją Rusijos atžvilgiu.
Strateginė pasekmė
Taigi, Prancūzijos politinė krizė netiesiogiai veikia visą Europos saugumo architektūrą. Net jei tai nėra tiesioginis ar sąmoningas procesas, susilpnėjus vienai iš pagrindinių ES valstybių, mažėja ir visos Europos gebėjimas koordinuotai reaguoti į išorines grėsmes.
SN inf.