Gydytojai, dietologai ir specialistai iš viso pasaulio žuvį vadina „supermaistu“. Daugelis žmonių nusprendžia atsisakyti mėsos ar kitų gyvūninių produktų, tačiau didžiuojasi savo sveikuolišku ir sąmoningu apsisprendimu vartoti žuvį. Tačiau, kaip ir beveik visuose kituose dalykuose, kurie yra plačiai reklamuojami mūsų visuomenėje ir žiniasklaidos priemonėse, kažkas čia kelia įtarimų…

Neatmetu galimybės, kad žuvyje yra daug mūsų kūnui būtinų omega 3 riebalų rūgščių, kurios, kaip žinoma, yra naudingos mūsų smegenims. Daugelis net laiko žuvį „smegenų maistu“, nes šios rūgštys yra svarbios smegenų veiklai. Deja, išaugintos žuvys, ypač lašiša ir tilapija, daro daugiau žalos nei naudos, o padidėjus žmonių sąmoningumui, daugelis ekspertų pradėjo teigti, kad išaugintos žuvys yra vienas toksiškiausių maisto produktų pasaulyje.

Kuo blogai žuvų fermos?

Šiandieninė žuvininkystė susiduria su daugybe problemų: pertekline žvejyba, chemine tarša ir netgi dėl tam tikrų toksinių medžiagų poveikio atsirandančiomis genetinėmis mutacijomis. Nicholas Daniel dokumentiniame filme „Fillet-Oh-Fish“ kritišku žvilgsniu yra pažvelgiama į viso pasaulio žuvų auginimo pramonę. Atskleidžiami išskirtiniai, viešai nerodyti kadrai iš žuvų ūkių ir parodoma kaip jie veikia. Anot filmo prodiuserių, „dėl intensyvaus ūkininkavimo ir didžiulės bendrosios taršos, mūsų valgomas žuvies minkštimas virto mirtinu cheminiu kokteiliu“.

Deja, akvakultūra dažnai reklamuoja save kaip tvarų sprendimą perteklinei žvejybai vandenynuose. Realybė yra tokia, kad žuvų ūkiai iš tikrųjų sukelia netgi daugiau problemų nei jų išsprendžia. Atrodo, kad pelnas šioms korporacijoms yra kur kas svarbesnis nei tikrasis tvarumas ar rūpestis aplinka.

Išauginta lašiša yra vienas toksiškiausių maisto produktų pasaulyje

Aukščiau minėtas filmas pirmiausiai nukelia į Norvegiją, kur dokumentuojamos žuvininkystės ūkiuose naudojamos cheminės medžiagos. Gerbiamas Norvegijos aplinkos aktyvistas Kurtas Oddekalvas pabrėžia, kad lašišos auginimas yra katastrofa žmonių ir aplinkos sveikatai.

Žemiau Norvegijos fiorduose esančių lašišų fermų, yra maždaug 15 metrų aukščio atliekų sluoksnis, kuris, kaip jūs galite įsivaizduoti, yra visiškai užterštas bakterijomis, vaistais ir pesticidais. Kadangi šie ūkiai veikia atvirame vandenyje, visa jūros dugne esanti augalija ir gyvūnija yra sunaikinama, o ūkių sukelta tarša nuolat laisvai sklinda vandenyje. Lašišų fermoje, gana mažoje erdvėje, galima laikyti beveik 2 milijonus žuvų, o dėl šių perpildytų sąlygų plinta žuvų ligos. Stengiantis užkirsti kelią ligoms yra pasitelkiamos įvairios cheminės priemonės, o tai reiškia, kad valgydami tokią žuvį, kartu valgote ir chemiją.

Lašišų fermos Norvegija

Toksikologas Jerome’as Ruzzinas patvirtino aplinkos aktyvisto Oddekalvo teiginius. Ištyręs daugybės skirtingų maisto produktų grupių, parduodamų Norvegijoje, toksinų kiekį, jis nustatė, kad išaugintoje lašišoje jų yra daugiausia, ir net nustatytas nepaprastai didelis jų kiekis. Išauginta lašiša buvo penkis kartus toksiškesnė nei bet kuris kitas tirtas maisto produktas. Tyrimas, kurio metu augintos lašišos buvo šeriamos pelėms, parodė, kaip pelės nutuko, o ypač didelis riebalų sluoksnis susidarė aplink jų vidaus organus. Negana to, joms išsivystė diabetas.

Pastaraisiais metais paaiškėjo, kad cukrinį diabetą sukelia ne tik cukrus: jį gali sukelti ir itin toksiškos cheminės medžiagos, oro teršalai, o šiuo atveju, taip pat ir pramoniniu būdu auginama lašiša, kurioje toksinų daug daugiau nei kituose produktuose.

Keisčiausia, kaip pabrėžiama dokumentiniame filme, kad didžiausias toksiško žuvų poveikio šaltinis yra net ne pesticidai ar antibiotikai, o įprastas sausas granuliuotas žuvų maistas! Jame yra daugybė toksinių cheminių medžiagų, įskaitant dioksinus ir PCB…

Absurdiškiausia yra tai, kad sunku visame tame įžvelgti kažką teigiamo: viskas, kas susijęs su žuvies ūkiais, yra negerai, o minusų sąrašą galima tęsti be galo. Jei norite apie tai sužinoti daugiau, siūlau pažiūrėti žemiau nurodytą dokumentinį filmą.

Ką mes galime padaryti?

Nustokite valgyti išaugintą žuvį! Tai yra vienintelis ir veiksmingiausias dalykas, kurį galite padaryti, norėdami išsaugoti savo sveikatą ir sustabdyti šios pramonės taršą vandenynams ir mūsų aplinkai. Jei vis dėlto nusprendėte ir toliau vartoti žuvį, rinkitės laukinę Atlantinę lašišą bei Aliaskos lašišą (kurių auginti neleidžiama) arba atraskite sau naują hobį ir žvejokitės patys Lietuvoje upėtakius. Ar lašiša išauginta, ar laukinė, galite matyti pagal jų spalvą: ūkiuose auginamos žuvys yra linkusios į labai šviesiai rožinę spalvą, o laukinės būna tamsiai raudonos.

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „Farmed Salmon color“

Laukinė lašiša būna gana brangi, todėl sardinės ir ančiuviai gali būti gera alternatyva lašišai pagal savo maistinę vertę ir tvarumo lygmenį. Tačiau yra ir keletas augalinių produktų, kurie gali suteikti jūsų smegenims tai, ko joms reikia, ir be jokio šalutinio toksinio poveikio. Tai graikiniai riešutai, briuselio kopūstai, chia, kanapių bei linų sėklos ir kiti. Šiuo atveju svarbu rinktis ekologišką produkciją.

O sutaupyti kelis centus už pigesnę žuvį tiesiog neverta. Jei esate restorane ar valgote suši, būtinai paklauskite, ar žuvis buvo auginama ir iš kur ji kilusi. Vienintelis būdas sustabdyti šią pramonės šaką yra nustoti ją remti. Tiesą sakant, ši pramonė apskritai turėtų tapti neteisėta ir, greičiausiai, gausėjant informacijos apie tai, tik laiko klausimas, kada tai įvyks.

Alana Ketler

Patiko? Pasidalinkite!