Pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas 1009 metais. XI a. pr. vokiečių rašytiniame šaltinyje – Kvedlinburgo analuose yra toks įrašas:
„1009 metais šventasis Brunonas, kuris vadinamas Bonifacijus, arkivyskupas ir vienuolis, antrais savo atsivertimo metais, Rusios ir Lietuvos (Lituae) pasienyje pagonių trenktas į galvą, su 18 saviškių kovo 9 dieną nukeliavo į dangų.“
Būsimasis misionierius prisidėjo prie šv. Romualdo eremitų (atsiskyrėlių) ir ėmė gyventi atsiskyrėlišką griežto neturto, askezės ir fizinio darbo gyvenimą. 1004 m. Magdeburgo arkivyskupo Taginono įšventintas arkivyskupu pagonims. Taip Brunonas aktyviai pradėjo veikti kaip misionierius. Jis vyko į Vengriją, lankėsi Kijevo Rusioje, iš ten patraukė į pagonių pečenegų kraštą, įšventino vyskupą misijoms Švedijoje.
Vos tik pasiekęs šv. Brunonas su palydovais buvo nuvestas pas pagonių karalių Netimerą. Jis misionierių priėmė savo rūmuose. Paskui Netimerui matant Brunonas atlaikė mišias ir pasakė pamokslą. Tam, kad įtikintų Netimerą krikštytis, Brunonas turėjo iškęsti išbandymą ugnimi. Pasak Viperto, misionierius turėjo išsėdėti liepsnuose, kol buvo sugiedotos septynios psalmės, o pasak Damianio, jis turėjo pereiti per laužo liepsnas. Stebuklui įvykus – Brunonui nesudegus, karalius Netimeras su 300 vyrų kariauna apsikrikštijo. Paskui Brunonas nuvyko pas atskirai gyvenusį karaliaus brolį Zebedeną. Šis, priešiškas misionieriaus skelbiamam tikėjimui, įsakė nukirsti jam galvą. Nukirsta Brunono galva buvo įmesta į Alstros upę.
Šv. Brunono žūties vieta šaltiniuose nurodoma prie Alstros upės. Žemaičių, lietuvių ir rytinių slavų žemių sandūros srityje iš tikrųjų buvo upelė Aitra (suslavinta Jatra – Molčadės dešinysis intakas), kurią galima būtų tapatinti su Alstra (šaltinyje iškraipyta). Tad galima drąsiai teigti, kad šv. Brunonui galvą nukirto Žemaičių Pagonys, kurie išliko ištikimi savo tikėjimui ir pasaulėžiūrai.
Aitra – upė Rietavo savivaldybėje ir Šilalės rajone, kairysis Jūros upės intakas, įteka į ją 133,8 km nuo jos žiočių. Dėl ištakų nesutariama, manoma, kad Aitros versmės – pietvakariniame Tverų pakraštyje.
BV inf.