Nuo 2021 m. pradžios įsigalioja Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotas ir daugelio žmonių sveikintas principas „Vienas skolininkas – vienas antstolis“.
Priverstinis išieškojimas skolų turintiems žmonėms palaipsniui taps pigesnis ir paprastesnis. Visi nauji vykdomieji dokumentai dėl vieno asmens skolų bus pateikiami vykdyti tam pačiam antstoliui. Ir tik ankstesnių skolų išieškojimas bus toliau tęsiamas įvairiose antstolių kontorose.
Idėja koncentruoti skolų išieškojimo procedūras ir palengvinti priverstinio atsiskaitymo naštą buvo subrandinta kaip dar vienas valstybės gelbėjimo ratas prasiskolinusiems žmonėms. Ją vieningai palaikė Prezidentūra, Seimas ir visuomeninės organizacijos.
„Praktiniam šios idėjos įgyvendinimui sukurtas specialus mechanizmas – centralizuota vykdomųjų dokumentų pateikimo antstoliams tvarka,“– sako Lietuvos antstolių rūmų prezidiumo pirmininkė, antstolė Inga Karalienė.
Jos žodžiais, bet koks piniginis reikalavimas nuo sausio1-osios pirmiausia keliaus į Valstybės įmonės Registrų centro administruojamą Antstolių informacinę sistemą, o sistema parinks tolesnį vykdomojo dokumento maršrutą. Jeigu tas pats asmuo sukaups  daugiau pradelstų skolų, tai paskesni vykdomieji dokumentai bus nukreipiami antstoliui, vykdančiam pirmiausia pateiktos skolos išieškojimą.
„Moneta turi dvi puses. Gerinant skolininkų padėtį, neišvengiamai apribojama kreditorių laisvė pasirinkti antstolį. Tačiau be centralizuoto vykdomųjų dokumentų skirstymo vieno skolininko ir vieno antstolio principas atneštų daugiau žalos, negu naudos“ – pabrėžia I. Karalienė. Labai maža dalis privačių kreditorių – tie, kurių skolininkai dar nepatekę į antstolių akiratį – taptų privilegijuoti ir galėtų toliau laisvai rinktis antstolį. Visiems kitiems būtų užkraunama pareiga savarankiškai išsiaiškinti, į kurį konkretų antstolį jie turi kreiptis, kadangi antstolius jau būtų parinkę ankstesni kreditoriai. Pagal statistiką maždaug trys ketvirtadaliai skolingų asmenų turi daugiau kaip po vieną antstolių išieškomą skolą – po keletą, keliolika ar net kelias dešimtis.
Popierinius vykdomuosius dokumentus dėl piniginių sumų išieškojimo nuo ateinančių metų pradžios reikės siųsti arba pateikti Lietuvos antstolių rūmams šiuo adresu: Konstitucijos pr. 15, LT-09319 Vilnius. Gautas popierinis vykdomasis dokumentas Lietuvos antstolių rūmuose bus suskaitmeninamas. Pasirašytas Lietuvos antstolių rūmų darbuotojo elektroniniu parašu ir įkeltas į Antstolių informacinę sistemą, jis taps elektroniniu vykdomuoju dokumentu. Antstolių informacinė sistema vykdomąjį dokumentą išsiųs vienam iš antstolių, veikiančių toje veiklos teritorijoje, kurioje yra skolininko gyvenamoji, darbo ar nekilnojamojo turto buvimo vieta. Elektroniniai vykdomieji dokumentai dėl pinigų sumų išieškojimo ir prašymai priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti bus pateikiami internetu, jungiantis prie Elektroninės vykdomosios bylos portalo mobiliuoju elektroniniu parašu, kvalifikuotu elektroniniu parašu (sertifikatu) arba asmens tapatybės kortele, jeigu kortelė turi tokią funkciją.
Lietuvos antstolių rūmų vadovės teigimu, antstoliams suprantamas pastaruoju metu išsakomas kai kurių kreditorių nerimas, esą nelikus antstolių konkurencijos gali nukentėti skolų išieškojimo kokybė. Tačiau visi antstoliai yra savo srities profesionalai, jų profesiniai gebėjimai periodiškai tikrinami atestacijos ir patikrinimų metu. Konkurencijos svertas nėra lemiamas kokybės užtikrinimo veiksnys, kadangi kiekvienas antstolis yra materialiai suinteresuotas kuo greičiau išieškoti skolą ir tik sėkmės atveju jis gali tikėtis gauti atlygį už savo darbą.
Kita vertus, pasak I. Karalienės, įvedama centralizuoto vykdomųjų dokumentų skirstymo sistema pati savaime nėra nauja: ji bus nauja tik privatiems kreditoriams. Valstybės institucijų vykdomieji dokumentai, vidutiniškai sudarantys apie 60 proc. visų antstoliams pateikiamų piniginių reikalavimų (kai kuriuose regionuose – net iki 80 proc.) centralizuotai skirstomi jau keletą metų. Sistema sėkmingai veikia ir problemų šiame procese neiškyla. Kodėl turėtume netikėti, kad tokia pati sistema pasiteisins ir skirstant likusius 40 proc. ar 20 proc. piniginių reikalavimų, kuriuos pateikia privatūs kreditoriai?
Dirbdami privačiais pagrindais, antstoliai vykdo valstybės pavestas funkcijas. Įvairios valstybės priežiūros institucijos ne kartą yra akcentavusios, kad vykdant valstybės funkcijas privalu užtikrinti skaidrumą. Būtent centralizuotas skirstymas užtikrina skaidrų ir proporcingą kreditorių užsakymų pateikimą antstoliams.
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, didžioji dalis, arba 83 proc. visų piniginių reikalavimų sudaro reikalavimai išieškoti skolas iki 1500 eurų. Išieškojimo proceso metu kreditoriams sugrąžinama apie 60 proc. tokių skolų.
Lietuvos antstoliai inf.
Patiko? Pasidalinkite!