Patiko? Pasidalinkite!

Po to, kai Turkija pažeidė susitarimą iki karo pabaigos laikyti  gamyklos „Azovstal“ gynėjus savo teritorijoje, tapo aišku, kad Putinas visiškai susimovė. Rusijos karo tinklaraštininkai  atvirai kalba, jog Jevgenijus Prigožinas elgėsi teisingai, surengęs žygį į Maskvą, kad nuverstų nekompetentingą Rusijos vyriausiąją karinę vadovybę. Rusijos ultranacionalistų bendruomenė toliau kaltina Kremlių pasitikėjus Turkija, kad ši laikysis susitarimo ir iki konflikto pabaigos Ukrainoje neleis „Azovstal“ gynėjams išvykti iš šalies.

Rusijos politikai neatsakingai skyrė didelį dėmesį su Kremliumi siejamo buvusio Ukrainos parlamento nario, milijardieriaus Viktoro Medvedčiuko, vieno iš V. Putino vaikų krikšto tėvo, išmainymui į „Azovstal“ gynėjus. Kitas karo tinklaraštininkas parašė, kad žinia apie į laisvę paleistus „Azovstal“ gynėjų vadus nuliūdino fronte esančius Rusijos karius ir paragino žmones iš naujo įvertinti „Wagner Group“ ginkluoto maišto priežastis.

Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) nepritarė tuomet įvykusiam Rusijos ir Ukrainos apsikeitimui belaisviais, kai buvo paleisti Mariupolį gynusio „Azov“ pulko vadai ir kariai, tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nepaklausė žvalgybos tarnybos ir pritarė jų iškeitimui į Medvedčiuką. Viktoras Medvedčukas yra su Rusija siejamas buvęs Ukrainos politikas, vienas turtingiausių žmonių šalyje.

Kodėl Erdoganas taip pasielgė?

Erdoganas paleido iš Turkijos į Ukrainą nusikaltėlius, kurie pagal susitarimą su Putinu turėjo likti Turkijoje, kol bus išspręstas konfliktas Ukrainoje. Toks prevencinis Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano žingsnis galėjo būti dėl to, kad Rusija nenori atnaujinti grūdų sutarties.

Akla Putino politika

Liepos 10 d. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasisakė už Ukrainos narystę NATO. „Sąžininga karo pabaiga kuo greičiau palengvins Ukrainai įstojimą į NATO“, – sakė jis Stambulo Atatiurko oro uoste prieš skrisdamas į Vilnių, NATO viršūnių susitikimą (cituoja naujienų agentūra Anadolu). Tą pačią mintį jis išsakė ir penktadienį, liepos 7 d., po pokalbių su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Stambule (citata iš CNN ): „Be jokios abejonės, Ukraina nusipelno būti NATO“.

„Žmogus, kuris laikosi žodžio ir nevizgina uodegos“ (Taip Putinas kalbėjo apie Erdoganą 2020 m.)

1. Erdoganas pripažino Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą;

2. Rėmė Ukrainos įstojimą į NATO;

3. Deklaravo paramą grūdų sandorio pratęsimui (iš jo Rusija nieko negauna)

4. Pasirašė memorandumą dėl “Bayraktar” turkiškų bepiločių orlaivių gamybos Ukrainoje;

5. Pažeidė susitarimą ir paleido Ukrainos nacionalistų formacijos Azov  vadus.

6. Recepas sutiko su Švedijos įstojimu į NATO. Natūralu, kad tuo pat metu pradedamos didelės derybos dėl Turkijos stojimo į ES.

Turkija yra NATO narė, Turkija dalyvauja apginkluojant Ukrainą. Tai, kad ji neprisijungė prie sankcijų ir palaiko santykius su Rusija, yra kažkokios nepriklausomos politikos imitacija. Tuo pačiu metu net negalima sakyti, kad Ankara „sėdi ant dviejų kėdžių“. Ji sėdi išskirtinai ant vakarietiškos „kėdės“, tiesiog atsisukusi veidu į Rusiją, o Putinas apsimeta, kad to nemato.

Politologas, žurnalo „Russia in Global Affairs“ vyriausiasis redaktorius Fiodoras Lukjanovas primena, kad „yra pakankamai jautrių kontaktų linijų nuo Kaukazo iki Sirijos“, ir siūlo įvykį vertinti racionaliai. Lukjanovas pareiškė, kad Turkija nebuvo ir nebus Rusijos sąjungininkė, niekada to nedeklaravo ir to nesiekė. 

SN inf.


Patiko? Pasidalinkite!