Išdidžiai postringaudami apie laisvę, žmogaus teises bei apsisprendimo laisvę, dabartiniai JAV ar Vakarų Europos ideologai, propagandistai ir šiaip demokratai nutyli, kad „Vakarų“ demokratijai kelią išgrindė didžiausias žmonijos istorijoje genocidas.
Daugiau kaip pusantro tūkstančio metų krikščionys persekiojo ir žudė nekrikščionis, kol Europoje iš jų beliko tik negausūs ir nekaringi žydai. Genocidas krikščionims taip pat buvo tradicinė tarpusavio karų ir ginčų sprendimo priemonė, todėl katalikų nugalėti silpnesniųjų krikščionybės atšakų atstovai taip pat buvo be gailesčio išžudyti, pavyzdžiui, albigojiečiai ar husitai.
Religinis genocidas dar ne taip seniai buvo daugelio dabartinių Europos demokratinių valstybių kasdienybė
Prasidėjus Reformacijai, religiniai karai Europoje taip pat dažniausiai baigdavosi pralaimėjusiųjų žudynėmis. Ten, kur nugalėjo katalikai, buvo įvykdytas negailestingas protestantų genocidas.
Todėl pasibaigus religiniams karams ir nusistovėjus pusiausvyrai, Vakarų Europoje liko iš esmės religiškai vienalytės valstybės.
Etninis genocidas taip pat buvo svarbus demokratijos kūrimo etapas
Sunku įsivaizduoti, kaip dabar atrodytų didžiosios „Vakarų demokratijos“, jei nebūtų laiku įvykdžiusios etninių valymų.
Pavyzdžiui, JAV buvo šaltakraujiškai išžudyti nenorėję perimti baltųjų protestantų gyvenimo būdo indėnai, o jų likučiai suvaryti į koncentracijos stovyklas.
Britanijoje toks pats likimas ištiko škotų kalniečius, kurių daugumą išskerdė ar privertė emigruoti britiškąją demokratiją kūrusi anglų kariuomenė ar 1845-1849 m. badas, aiškiai sąlygotas priešairiškos ir priešškotiškos Britanijos vyriausybės politikos.
Taip pat akivaizdu, kokias sunkias politines pasekmes dabartinėms demokratijoms sąlygoja laiku neįvykdytas genocidas. Juk iki galo neišnaikinti airiai katalikai Šiaurės Airijoje, baskai Ispanijoje ir pan. vėl ir vėl verčia vyriausybes griebtis visai nedemokratinių valdymo metodų.
Ar „Vakarų demokratijos“ turi moralinę teisę vaizduotis autoritetais ir primetinėti savo valią silpnesniesiems ir neturtingiesiems?
Demokratija nėra Naujųjų laikų išradimas. Demokratija egzistavo senosios Graikijos ir Viduramžių Europos miestuose.
Kitur demokratija neturėjo perspektyvų, kadangi ji sėkmingai funkcionuoja vienalytėse visuomenėse, kuriose nėra didelių nepatenkintų mažumų. Tokio masto vienalyčių visuomenių kaip dabartinės valstybės paprasčiausiai nebuvo – jos buvo sukurtos su genocido pagalba.
Būtent genocidas buvo pagrindinė vienakultūrės Europos, kuria taip didžiuojasi krikščionys fanatikai, kūrimo priemone; genocidas sąlygojo tai, kad Europoje, kurioje kažkada gyveno tūkstančiai savitų kultūrų bei religijų genčių ir tautų, liko vieni „tikri krikščionys“, tokie panašūs vienas į kitą, kad galėjo įkurti daugiamilijonines demokratines valstybes.
Todėl sunku suprasti, kodėl Vakarų valstybės didžiuojasi savo demokratiškumu, kokią moralinę teisę jos turi piktintis dėl genocido naujai besikuriančiose valstybėse, ypač – demokratijose. Juk naujieji demokratai tik bando pakartoti tai, ką jau seniai yra atlikę jų vyresnieji kolegos.
Vakarų siekimas išsaugoti senųjų kolonijų vietoje įkurtas teritorines valstybes neleidžia įsitvirtinti demokratijai ir kuria prielaidas genocidui
Daugelis Afrikos ir Azijos valstybių buvo sukurtos buvusių kolonijų pagrindu, ir neretai jose gyvena kelios ar net keletas dešimčių labai skirtingų etninių ar religinių grupių, siekiančių įtvirtinti savo dažnai nesuderinamus požiūrius į valstybę. Geranoriškas politinis susitarimas tokiomis sąlygomis praktiškai neįmanomas, todėl bet kokie mėginimai įvesti „Vakarų pavyzdžio“ demokratiją baigiasi silpnesniųjų genocidu.
Suskilti valstybėms neleidžia JAV ir jų vadinamieji „sąjungininkai“, todėl daugiatautes Afrikos ir Azijos šalis nuo smurto, skurdo ir nevilties tegelbsti karinės diktatūros.
Pavyzdžiui, Irake gyvena trys labai skirtingos grupės, kurių požiūriai į siektiną valstybinę santvarką vargiai suderinami tarpusavyje: šiitai, sunitai ir kurdai. Jei Irakas skiltų į tris atskiras vienakultūrės valstybes, jose visai realiai galėtų veikti demokratija. Deja, JAV to neleidžia, kurdamos „demokratiją“ savo metodais, tarp kurių svarbų vaidmenį vaidina nenuolankiųjų irakiečių genocidas.
Susidaro įspūdis, kad JAV bei jų „sąjungininkų“ vyriausybės būtent to ir siekia – neleisti susikurti tikroms musulmoniškoms demokratijoms, kad turėtų pretekstą okupuoti išteklių turtingas šalis, grobti naftą ir nebaudžiamai vykdyti laisvę branginančių tautų genocidą.
counter-propaganda.com