Patiko? Pasidalinkite!

Prisimenu tuos 1989 metus. Pamenu, tada jau formavome SKAT (Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba). Buvau vienas iš tų pirmųjų. Pamenu „Baltijos kelią“, kai visi susikibę rankomis stovėjo kelyje. Galvojau, kad visas tuometinis jaunimas stovi susikibęs dėl to, kad Lietuva taptų nepriklausoma, laisva valstybė. Koks buvau naivus ir tikėjau pasakomis. Pasakomis senų žmonių, kurie verkdami sakė, kad pagaliau Lietuva taps nepriklausoma ir laisva.

Pastovėjo jaunimas, susikibę už rankų, ir kai tik atidarė sienas, čiupo lagaminus ir išrūko į užsienius gero gyvenimo ieškoti. Išrūko palikdami Lietuvą kaip kokią pamotę. O taip reikėjo tada jaunų žmonių… Tada dar galėjome pakeisti visos šalies politinį kelią. Tada dar galėjome neleisti tuometiniams idiotams, sėdintiems A taryboje, o po to seime pasirašyti mums nenaudingų sutarčių ir įsipareigojimų.

Gal būtų likusi neišpardavinėta Lietuva. Bet vienas lauke – ne karys. Lietuva ėmė tuštėti. Nei vienam jaunuoliui nerūpėjo jo tėviškė. Papūtę uodegas, išlėkė geresnio gyvenimo ieškoti į užsienius, vietoj to, kad čia, savo šalyje, kurtų geresnę ateitį. Ir atsitiko kaip atsitiko.

Ne visiems dabar Lietuvoje blogai gyventi. Apie 60% lietuvių gyvena gerai, arba bent jau patenkinamai. Ir jie visai nenorėtų, kad kas nors keistųsi. Daugelis suspėjo susikurti neblogas veiklas, kiti suprato kaip reikia gyventi kapitalizmo sąlygomis. Ir gyvena. Kaip sako liaudies patarlė, atėjo karvė prie vežimo.

Ir štai – tokia situacija, kad ją kur. Karantinas, o čia kaip tik Kalėdos. Kaip tik toks metas, kada namai namučiai – mielesni ir brangesni už dolerį, svarą ar eurą. Nori emigrantai pasišildyti prie lietuviškos Kalėdinės eglutės. O ir mama jau reikalinga. Verkia atsisėdę Anglijos oro uostuose, lieja ašaras, kad visi skrydžiai į Lietuvą nuimti.

O aš, pridėjęs ranką prie krūtinės, džiaugiuosi. Juk tada jūs mus palikot vienus su banditais ir vagimis kariauti ir žiūrėti kaip prihvatizuojami kolūkiai ir gamyklos. Dabar verkit ten, Anglijos oro uostuose. Nelabai jūs čia ir laukiami. Nelabai ir gaila jūsų. Nes jūs mūsų negailėjot. Džiaugėtės, kad pasprukot, maivėtės grįžę ir laikėt mus antrarūšiais. Ubagais laikėt. Dabar sėdėkit ten ir linksmų jums Kalėdų ir Naujųjų metų, gerbiami emigrantai.


Patiko? Pasidalinkite!