Pareigūnai mėgino išvaikyti protestuotojus nuo kelio, kad galėtų pravažiuoti autobusai, kuriuose yra žmonės, galimai užsikrėtę koronavirusu. Tai toli gražu buvo ne vienas autobusas, o šeši. Jiems miesto gyventojai trukdė važiuoti į gydymo įstaigą, o keli iš jų netgi pasipriešino ir susirėmė su policininkais. Susirinkusi vietos minia priešinosi degindami laužus ir šaukė: „Priešinsimės!“, o kitas protestuotojas pridėjo: ,,Nekalbame apie užsikrėtusius žmones, kalbame apie sveikus žmones.“
Taigi, šis paskutinis sakinys privertė pagalvoti, ar esame pasiruošę padėti galimai užsikrėtusiems žmonėms, kurie gali susirgti bet kokiu virusu, kuris kelia pavojų žmogaus sveikatai ar net gyvybei. Ar apie tai kalbama švietime, kaip atsitikus nelaimei reikia būti žmogumi ir naudojant ne pykčius, bet susitelkimą padėti visuomenei, savo tautos žmonėms. Kiek per pilietiškumo pamokas yra apie tai kalbama? Ar pagal skaudžius įvykius pasaulyje yra įvertinama situacija ir kalbama čia ir dabar mokiniams? Drįstu teigti, kad vargiai.
Kaip turi jaustis mažos dukros, sūnūs stebėdami per Ukrainos televiziją namuose šešis stovinčius užbarikaduotus autobusus, kuriuose yra įkalinti jų mama, tėtis ar seneliai, kuriems pati pasimetusi tauta nebesuteikia malonės gyventi? Artimųjų ašaros, skausmas su bemiegėmis naktimis.
Dėl tokių visuomenės veiksmų suduodamas didelis smūgis pačiai Ukrainai.
Klausimas, ar esantys autobuse ir laukiantys namuose vaikai norės užaugę kovoti už tokią šalį? Tokie veiksmai yra naudingi ir nemylintiems Ukrainos, priešiškoms jai valstybėms, tad reikia viską pasverti, įvertinti iki tol pasaulyje nematytų ligų protrūkius, virusus ir piliečių paveikumą.
Tai liečia ne tik Ukrainą, tai liečia visas šalis, įskaitant ir Lietuvą. Kaip sugebėti nelaimės akivaizdoje išlikti solidariems, būti žmonėmis vienybėje, profesionaliai pasiruošti įvairioms stichinėms nelaimėms? Žmogus yra padorus tol, kol jam gerai, bet…
Prezidento Volodymiro Zelenskio žodžiai: „Mes visi esame žmonės, prašau solidarumo.“
Dabar Ukrainai yra didelė užduotis susitelkti ir vėl susivienyti.
Lietuviai jau parodė kaip elgsis nelaimės atveju kada tik prasidėjo antras pasaulinis karas. Žydai, komunistai, kitaip galvojantys buvo užmušinėjami tiesiai gatvėse, namuose ar kur toliau suvežti. Galvojate, kad dabar nelaimės ar karo atveju bus kitaip ? Bus dar blogiau nei tada – nužmoginimo technologijos nestovėjo tuos dešimtmečius vietoje ir dabar pasiekė ciniškumo viršūnes. Matėte kaip benderovcai-fašištai Odesoje 2014-05-02 suvarė žmones į profsąjungų rūmus ir degino gyvus? Visai kaip dabartinių Lietuvos “sąjungininkų NATO” seneliai Pirčiupyje prieš kiek metų. tik dabar visa tai transliavo gyvai eteryje girdamiesi. O jie visi Lietuvos “draugai”, juos ir gydė Lietuvoje dykai, ir jų vaikams atostogas organizavo už iš lietuvių surinktus pinigus. Kam tada reikalingi visi tie savanoriai, šauliai ? Nelaimės atveju, kad nereiktu purvintis policijai, kareiviams paleis šituos “savanorius-šaulius”, kad ant jų būtu galima nurašyti visus kruvinus darbus.
Kiekvienas už save, nes nėra valstybės, yra postmaidauninė banda.
Lietuviai pasielgtų panašioje situacijoje?
Lietuviai pradėtu pjauti vienas kitą, gal ne iš karto, bet tikrai.
Nepradėtų. Pradės tada, kai pasakys “fas, rusai puola”.
su gojais
aiškiai, suprantamai o ne žargonu.
Joks čia žargonas. Gojai – visi tie kas ne žydai.
Yra daug visuomenės tyrimų baisiomis sąlygomis. Žmogus nepasikeitė. Jis gyvulys. Nepakeičia jokie aukštieji mokslai, socialiniai sluoksniai, auklėjimai …. po savaitės ar kitos tam tikromis aplinkybėmis žmogus virsta gyvuliu ir dar baisesniu už jį.😀 taigi, žmogus didelė paslaptis.