Siarhejus Cichanouskis nusprendė Lietuvą padaryti baltarusių autonomine sala?

Liepos pradžioje, neseniai iš kalėjimo paleistas S. Cichanouskis vienoje „Youtube“ platformoje įkeltoje laidoje teigė, kad nepavykus nuversti Aliaksandro Lukašenkos režimo, iš tėvynės pasitraukę baltarusiai galėtų kurti autonomiją turinčias „salas“ Lietuvoje. Cichanouskis pateikia vokiečių ir žydų autonomijos Rusijoje pavyzdžius, kai tautinės bendruomenės tam tikru metu turėjo institucinius pagrindus savarankiškumui.

Galima manyti, kad ši idėja yra emocinis atsakas į neviltį dėl nepavykusios kovos prieš A. Lukašenką. Cichanouskis greičiausiai nori išprovokuoti diskusiją, ar net sukelti šoką, kad išjudintų stagnuojančią situaciją.

Tačiau būtina atkreipti dėmesį į rimtas abejones, kurios kyla vertinant Cichanouskio veiksmus ir pasisakymus. Yra pagrįstų nuogąstavimų, kad jis gali būti specialiai paruoštas veikti prieš Lietuvos valstybingumą. Jo ankstesni teiginiai, įskaitant pareiškimą, jog Krymas priklauso Rusijai, prieštarauja „Europos vertybių” pozicijai ir kelia klausimų dėl jo lojalumo. Ne mažiau įtarimų kelia ir tai, kaip netikėtai jis buvo paleistas iš kalėjimo – tai gali rodyti galimus susitarimus su Baltarusijos valdžia ar net su spec. tarnybomis.

Pasiūlymas kurti autonomines baltarusių bendruomenes Lietuvoje kelia realią grėsmę nacionaliniam saugumui. Toks scenarijus galėtų būti naudojamas kaip pretekstas hibridinėms intervencijoms ar teritorinio vientisumo išardymui. Neatsitiktinai kai kurie analitikai svarsto, ar tai nėra platesnio plano, kuriuo siekiama destabilizuoti Lietuvą iš vidaus, dalis.

Ar ne laikas pagalvoti apie šio „pirmojo pono” išsiuntimą namo, nes jis su savo „prezidente” kelia daugiau bėdų nei naudos Lietuvai?

Lietuva per paskutiniuosius metus tampa rusakalbių prieglobsčiu, o Vilnius ir vėl tapo rusakalbių miestu, nes viešose erdvėje vis daugiau girdime rusiškai tarpusavyje bendraujančius atvykėlius iš Ukrainos, Baltarusijos ir, žinoma, iš Rusijos.

Pagal 2025 m. Migracijos departamento duomenis, Lietuvoje gyvena apie 15 000 rusų tautybės užsieniečių – tai Rusijos piliečiai su leidimais gyventi laikiniems tikslams, pavyzdžiui, darbui ar studijoms.

Pagal naujausius Migracijos departamento duomenis (2025 m. sausio 1 d.), Lietuvoje yra apie 77  000 Ukrainos piliečių, turinčių galiojančius laikinus leidimus gyventi  — tai yra padidinta rizikos grupė, daugiausiai karo pabėgėliai. Primename, kad didžioji dalis šių pabėgelių gyvena Vilniuje ir kalba rusiškai.

Lietuva yra tvirta Rusijos politikos kritikė ir aktyviai remia Ukrainą, pasisako už „Europos vertybes”. Tačiau, kita vertus, ypač Lietuvoje, matome stiprėjantį rusų kalbos matomumą kasdienybėje: reklamose, aptarnavime, viešuose renginiuose, net kai kuriose švietimo srityse.

SN inf.