Kaip praneša naujienų agentūra Reuters, šį trečiadienį, 2026 m. rugsėjo 30 d., oficialiai baigiasi daugiau nei du dešimtmečius trukusi JAV karinė misija Irake. Paskutiniai amerikiečių kariai, technika ir pažangios oro gynybos sistemos išgabenami iš šiaurinio Kurdistano regiono bazių. Nors Teheranas ir jo sąjungininkai šį įvykį garsiai švenčia kaip „Irano ašies“ pergalę prieš Vašingtoną, Pentagono sprendimą nulėmė ne panika, o šaltas taktinės rizikos vertinimas – siekis apsaugoti karius nuo neišvengiamų žūčių ir nuostolių.
Esminis lūžis įvyko prasidėjus plataus masto konfliktui su Iranu. JAV ir Izraeliui įsitraukus į tiesioginę konfrontaciją su Teheranu, Irake dislokuoti 2 500 amerikiečių karių atsidūrė tiesioginėje ugnyje. Tokios bazės kaip Harir Erbilio provincijoje patyrė šimtus asimetrinių atakų pigiais, bet efektyviais dronais ir raketomis, kurias paleisdavo Irano remiamos grupuotės (pavyzdžiui, Katab Hisbala).
Nors JAV naudojamos Patriot oro gynybos sistemos numušdavo didžiąją dalį taikinių, karinė vadovybė suprato paprastą tiesą: užtenka vieno sėkmingo smūgio, kad Vašingtonas sulauktų dešimčių karstų su Amerikos vėliava. Kai Irako vyriausybė, spaudžiama proiranietiškų partijų, atsisakė garantuoti visišką saugumą ir teisinę apsaugą, likti šalyje tapo nepriimtina rizika.
Užuot rizikavęs karių gyvybėmis izoliuotose pozicijose, Pentagonas pasirinko taktinį nuostolių minimizavimą. JAV kariuomenė nepasitraukia iš Artimųjų Rytų regiono, ji tiesiog keičia dislokacijos vietą. Didžioji dalis karių, technikos bei oro gynybos skydo yra perkeliama į kaimyninę Jordaniją bei kitas stabilias Persijos įlankos šalis. Ten bazės yra saugesnės, o vietos valdžia užtikrina visišką politinį palaikymą.
Šį žingsnį paspartino ir bendras Donaldo Trumpo administracijos kursas – užbaigti „amžinus karus“ ir transformuoti santykius su Bagdadu iš karinės priklausomybės į ekonominį bei žvalgybinį bendradarbiavimą. Po to, kai balandžio mėnesį žlugus Basharo al-Assado režimui amerikiečiai galutinai paliko Siriją, Irako bazių išlaikymas prarado logistinę prasmę.
Nors Bagdadas skelbia apie visišką šalies suverenitetą, saugumo ekspertai perspėja apie pavojingą galios vakuumą. Irako nacionalinės pajėgos deklaruoja esančios pasirengusios pačios dorotis su „Islamo valstybės“ (ISIS) likučiais, tačiau didžiausia grėsmė kyla iš vidaus. Šalyje lieka apie 50 tūkstančių gerai ginkluotų proiranietiškų kovotojų.
Vašingtonas pasitraukė tam, kad Iranas negalėtų žudyti amerikiečių Irako žemėje. Tačiau palikta tuštuma reiškia, kad artimiausiu metu Teherano įtaka Bagdade tik stiprės, o JAV sąjungininkai kurdai šiaurėje lieka tiesioginiame geopolitinių audrų centre.
SN inf.