Su kovo 11-ąja

Seimo rūmuose nuo seno, Senis Lendsbergis gyveno.
Ir turėjo jis anūką – Šaltanosį Gabrieliuką.
Paikas buvo tas anūkas – Riestanosis Gabrieliukas:
Nesurūgęs, nesustiręs, Bet… kur eina, ten ir girias:
– Moku kalti… Moku malti… Užsakyti… Užkamšyti…
Suvaidinti… Apraminti… Perkalbėti… Nugesinti…
Visą šalį, jei norėčiau, apkerėti aš galėčiau!
Kartą per rinkimų pūgą , Senis vedasi anūką.
O anūkas Gabrieliukas – rateliu su chebra sukas.
Žiūri – važy sėdi ponas, Nuo LSDP raudonas,
Ir į kailinius storiausius, Storas ponas įsirausęs.
Šast anūkas Gabrieliukas ir po pono kailiais brukas:
Ponas šąla ,ponas bąla ,ponas dantimis kalena…
– Na, matai,- anūkas girias: – Ar, seneli, aš ne vyras!
– Na jau, na! – diedukas sako: – Dar tau girtis neužteko?
Šalį apkerėt tau knieti, o sušaldyk tu valstietį.
Pažiūrėk – tenai už valkos PaNaisiuos jis kerta malkas.
– Cha! – nusijuokė anūkas: – Aš nebūčiau Gabrieliukas,
Jei valstietį palei traką nesuriesčiau aš į ragą.
Ką valstietis! LNK’ą, tautai pasakos bet ką,
Pasigyrė, na ir dumia , pas valstietį į pakrūmę.
O valstietis – malkas kerta, kirvis skamba, darbas verda:
Užsimoja ir kad tvoja, tai net skiedros išlekioja.
Meta pirštines į šalį: – Ū… ta ta! Karšta dienelė! –
Vienas sau Valstietis šneka, o jo rankoj kirvis žvąga.
Gabrieliukas galvą kraipo. Pasižiūri, pasišaipo…
Ir galvoja: – „Tuoj tu bėgsi, kaip korka iš bonkės lėksi,
Va ir bus tada, žmogeli, „ū… ta ta! Karšta dienelė…”
Ir sutelkęs visą delfį, jis pradėjo širšą kelti:
Griebia ausį, griebia nosį, o valstietis nusikosi.
Darbas juda ,kirvis spengia, anūkėlis nebežvengia…
Kas kirviu, o kas derybom ,kvepia LKD skyrybom.
Karštas sniegas žaižaruoja, šaltas prakaitas garuoja.
Pagaliau valstietis sako: – Na ir karšta čia prie trako,
Kur anūkas pasidėjo? Duotų gūsį šalto vėjo.
Gabrieliukas net pašoko, vos iš apmaudo nesprogo,
Pasitelkęs tėvė trys, na, dabar tai pavarys…
O Valstietis be skrebučių krauna malkas ant rogučių.
Baigęs darbą, ant kelmuko atsisėda, bet nerūko…
Pailsėjo, pasėdėjo ir per girią nugirgždėjo.
Vytauts senis atlingavo: – Kur Valstietis?
Nuvažiavo…!
– Na, matai dabar, sūneli? Ką Ramūns su Saulium gali.
Šaldei šaldei tu prie šilo – ne sušalo, o sušilo…
Nors valstiečiai apšerkšnijo, darbas pliotkų nesibijo!
Ir galvoj anūkui rūkas,- susimąstė Gabrieliukas…
Ir nusivedė per pūgą, senis Vytauts Gabriuką.

(Istorija neturi nieko bendro su realybe. Bet kokį sutapimą realybėje ir laikyti tik sutapimu.)

P.S. Vyrai ir moterys, nešaldykit, nesiskaldykit, – apsivienykit ir … Vardan Tos LIETUVOS!!!

Geriausios Demotyvacijos