Kovo 11-ąją, Baltijos valstybių vėliavų iškėlimo ceremonijos metu, Gitanas Nausėda kreipėsi į Vytautą Landsbergį, pavadindamas jį Lietuvos prezidentu, bei išreiškė užuojautą dėl žmonos netekties

Minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 30-ąjį jubiliejų, Nepriklausomybės aikštėje, prie Seimo rūmų, surengtoje trijų Baltijos valstybių vėliavų iškėlimo ceremonijoje savo kalboje prezidentas Gitanas Nausėda pagerbė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio indėlį.Savo kalboje Nausėda atkreipė dėmesį į Landsbergio vaidmens, atkuriant nepriklausomybę, svarbą bei pavadino jį prezidentu.

„Prezidentas Vytautas Landsbergis — taip, aš nesuklydau, Prezidentas, nes šiame žodyje geriausiai atsispindi tie darbai, kuriuos jis padarė kaip valstybės vadovas, — buvo tas žmogus, kurio lyderystė prieš 30 metų buvo labai svarbi nepriklausomos Lietuvos atgimimo dalis“, — sakė Nausėda.

Kartu Nausėda išreiškė Landsbergiui savo užuojautą dėl žmonos Gražinos Račytės-Landsbergienės netekties.

„Skaudu, kad Vytautas Landsbergis nuo šiol Kovo 11 dieną jaus ir asmeninę netektį. Užuojauta, Prezidente. Ponia Gražina, ilsėkitės ramybėje. Jūs buvote mūsų Nepriklausomybės neatsiejama dalis“, — Prezidentūros kanceliarija cituoja prezidentą.

Vytautas Landsbergis Lietuvoje kai kurių fanatikų laikomas šalies prezidentu, nors tokias pareigas iš esmės niekada neėjo. 1990 metų kovo 11 dieną buvo išrinktas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, vadovavo parlamento sesijai, kurioje tą dieną paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė. Pagal Laikinąją Konstituciją tapo aukščiausiu valstybės vadovu.Vėliau aktyviai dalyvavo politiniame Lietuvos gyvenime. Ne vieną kartą buvo išrinktas į Seimą, ėjo Seimo pirmininko pareigas, tapo Lietuvos konservatorių partijos, vėliau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininku. Lietuvai įstojus į ES, buvo išrinktas Europos Parlamento nariu.

SN inf.

Patiko? Pasidalinkite!