Pradėsiu nuo optimistinių naujienų! Vakar JAV centrinis bankas oficialiai paskelbė apie CBDC įvedimą 2023 m. liepos mėnesį. Deja, norint išgelbėti komercinius bankus ir ekonomiką – kito kelio – nėra. Tad žmonių laisvės bus paaukotos bankų stabilumo vardan.
CBDC (angl. Central bank digital currency), centrinio banko skaitmeninė valiuta.
Situacija Europoje…
Šveicarijos komercinio banko “Credit Suisse” egzistenciją palaiko tik Šveicarijos Nacionalinis bankas, kuris ir vėl gelbės “Credit Suisse” su papildoma 50 mlrd. frankų paskola. (Dėl “Credit Suisse” rekordinio 2022 metais parirto 7.3 mlrd. frankų nuostolio.)
Padėtis “Credit Suisse” banke apgailėtina, akcijos kaina per 5 metus nukrito 89.71 proc., atleista 9000 darbuotojų, 123.2 mlrd. frankų, indėlininkai nusiėmė ir perėjo į kitus bankus. Ypač gera metrika banko portfelio “būklei” matuoti (P/B rodiklis “price to Book value).
Taigi pagal šį rodiklį, investuotojai vieną banko akciją vertina 2.16 USD, o banko finansinis (buhalterinis turtas) vertinamas – 12.29 USD. Tai parodo, jog banko vertė “ant popieriaus” yra 6 kartus didesnė, nei ją vertina investuotojai… Banko investicinis portfelis investuotojams yra faktiškai bevertis! Kokie dar investuotojai, būkime sąžiningi – investavimas į tokio banko akcijas yra tiesiog lošimas.
Jei bankas bankrutuotų, rimtos problemos prasidėtų visoje Europoje – bankrotas tiesiogiai atsilieps ir PIGS šalims! Šveicarijos bankas finansuodavo: Portugalijos, Italijos, Ispanijos, Graikijos skolas. Tai visiškai fiskalinės drausmės neturinčios šalys! Tačiau “Credit Suisse” finansavo jų skolas – tai labai bloga investicija. Tokių šalių skolų finansavimas nėra pagrįstas jokia finansine logika, todėl dabar tenka atsakyti už politikavimą!
Nuotraukoje indėlininkų panika prie bankų New – York’e 1933 metais. Didžiosios depresijos pradžioje 1929 – 1941 metais.
CBDC leis sutaupyti milziniskas lesas isleidziamas “valiutu”-popergaliu spausdinimui. Centu kaldinimas jau brangesnis uz monetos verte. Trilijonai “valiutu”-popergaliu jau isleidziami i apyvarta klavisu paspaudimu ir vykdomas globalus runkeliu apiplesimas.